Pasimatymas I: Su britu Regent gatvės kavinėje
Su britu susipažinome vienoje internetinių pažinčių svetainėje. Priešingai nei didžioji dauguma pažinčių svetainių, kurios siūlo susirasti antrąją pusę už pinigus, šita, kurioje abu užsiregistravome, buvo nemokama ir labai paklausi tarp britų (www.pof.com).
Įsidėjus gražią profilio nuotrauką, žinutės ir kvietimai į pasimatymus ėmė greitai pildyti tos svetainės elektroninio pašto dėžutę. Buvo sudėtinga išsirinkti pasimatymo kandidatą, nes vertų dėmesio buvo tikrai nemažai...
Išsirinkome 31 metų britą informatiką. Iš kitų jis išsiskyrė savo komunikabilumu ir pasimatymo idėja – susipažinti „Giorgio Armani“ klubo narių organizuojamame susitikime. Sakė, esą tai verslo, o ne šiaip pasimatymai ir galima susipažinti su įtakingais žmonėmis.
Internetinėje svetainėje eventbrite.com paskaitėme apie susitikimo vietą bei ruošiamas pramogas, tačiau... planas neišdegė, nes likimas iškrėtė pokštą ir, iš anksto nerezervavus bilietų į renginį, jų tiesiog nebeliko.
Visgi pasimatymas buvo visai vykęs: į susitikimą atvyko visiškai kitoks vaikinas nei nuotraukoje. Nuotraukoje atrodė labai rimtas ir santūrus vyriškis ilgais plaukais, o priešais mane stovėjo atletiškas, aukštas, trumpų plaukų, velniškai išvaizdus ir žavus jaunuolis. Pakvietė į Regent gatvėje įsikūrusią itališką kavinę.
Gėrėme kavą, bendravome. Pradėjus kalbėti, paaiškėjo aibė įdomių faktų iš jo gyvenimo: jis buvo visai neseniai išsiskyręs su savo ilgamete drauge ispane, pastaruoju metu daug laiko skyrė darbui, karjerai ir draugams. Po ramaus pasisėdėjimo itališkoje kavinukėje, dar pasivaikščiojome po naktinį Londoną. Kaip tikras džentelmenas, palydėjo iki metro stoties. Maloniai išsiskyrėme.
Tą patį vakarą gavau žinutę, jog ir jis puikiai praleido laiką, norėtų susitikti dar kartą. Kitą dieną gavau kitą žinutę – su klausimu, kokių santykių tikiuosi, jeigu Anglijoje esu laikinai. Prasitarus, kad laisvų ir neįpareigojančių, tačiau su užuomina į nežinomus likimo vingius – kas žino, kaip viskas bus ateityje, britas daugiau neparašė...
Peršasi išvada, jog šis vyrukas buvo ne „plevėsa“. Ieškojo ilgalaikių santykių. Stereotipas, kad britai – santūrūs žmonės taip pat nepasiteisino. Priešingai – šis pasirodė labai charizmatiškas, linksmas, bendraujantis, turintis tikrai neblogą britišką humoro jausmą. Britų humoro jausmas skiriasi nuo kitų: jie nebijo pasijuokti iš savęs. Puikus to pavyzdys – Didžiojoje Britanijoje klestintys „Comedy Clubs“.
Išvada: Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pažinti tokį įdomų žmogų. Verta pridurti, jog pof.com internetinėje svetainėje galima sulaukti ir nepadorių pasiūlymų: praleisti naktį viešbutyje, būti „mergina palydove“ pobūviuose už pinigus ir pan. Tad, merginos, būkite atsargios rinkdamosi vyrus internete Ir dar, jeigu Anglijoje apsistojote tik trumpam – neišsiduokite, nes dauguma vaikinų ieško ilgalaikių santykių.
Pasimatymas II: Su indu Oksfordo gatvėje
Vienas iš turistų traukos centrų Londone yra Oksfordo gatvė, tad nieko keisto, kad medžioklės vieta pasirinkome būtent šį „skruzdėlyną“. Kaip ir dauguma smalsių turistų, vaikštinėjome po blizgančias parduotuves, kol staiga akis užkliuvo už odinių striukių salono, įsikūrusio pačiame Oksfordo gatvės gale. Sustojome paklausti vienos odinės striukės kainos. Raudona odinė striukė kainavo 300 svarų, tačiau pradėjus derėtis su pardavėju indu kaina sumažėjo vos ne perpus! Tą pačią raudoną odinę striukę buvo galima įsigyti vos už 190 svarų.
Užsimezgė pokalbis... Indas nuoširdžiai domėjosi: klausinėjo, iš kur esu, ką veikiu, kol galiausiai pasiūlė susitikti išgerti kavos po darbo. „Valio, užkibo!“, – beveik suplojau rankomis. Taigi, vakare toliau vaikštinėjau Oksfordo gatve, tik šįkart jau ne viena, o su vietiniu prekybininku indu. Paaiškėjo, jog jis laikė mane švede, nes neva turiu švediškus veido bruožus, o ir plaukai šviesūs. Pasipylus kalboms, indas nusivedė pavalgyti į KFC...
Pasimatymas truko daugiau nei pora valandų. Palydėjo iki namų, pakeliui vaišino šokoladais. Namo grįžau pavargusi ir pilnomis kišenėmis nesuvalgyto šokolado plytelių, kurias jis tą vakarą pirko negailėdamas. Ir su žiedu! Mat jo parduotuvėje už mano akių užkliuvęs žiedelis iškart buvo nupirktas ir padovanotas...
Išvada: Indai, tikriausiai, yra vieni įkyriausių vyrų pasaulyje! Na, bent jau man peršasi tokia išvada po šio pasimatymo. Jie apipila dėmesiu ir dovanomis, tačiau laikui bėgant tas dėmesys ima varginti. Jei būtų galimybė rinktis dar kartą – tikrai nesirinkčiau pasimatymo su indu. Blogai nebuvo, tačiau perdėtas dėmesys labai erzino. Po pasimatymo jis tapo dar įkyresnis: nuolat rašė žinutes, o į jas neatsakius, skambindavo... Teko nutraukti tokį bendravimą nepraėjus nė savaitei.
Pasimatymas III: Su amerikiečiu valtyje Ričmonde + vakarienė į namus
Internetiniame pasaulyje egzistuoja visiems gerai žinomas portalas www.couchsurfing.com. Šiame portale galima susirasti „sofos draugų“, kitaip tariant, žmonių, kurie tave mielai priims pernakvoti, jeigu svečiuosiesi užsienio šalyje. Tuo pačiu pažinsi ne tik šalį, bet ir žmones.
Taigi, šioje svetainėje sutikau amerikietį. 32 metų amerikietis – modelių fotografas, daug keliavęs po pasaulį ir dar daugiau matęs išvaizdžių merginų... Nieko keisto, jog jis atsidūrė mano taikinyje kaip super įdomus žmogus, o aš jo – kaip modelis. Savaitę laiko pabendravus internetinėmis žinutėmis, jis pasiūlė susitikti kiek neįprastoje vietoje.
Tąkart dar nežinojau, nei kur bus mūsų pasimatymas, nei ką veiksim. Pasirodo, pasimatymas buvo suplanuotas Ričmonde – rajone, kur jis gyvena. Be viso to, pasimatymas išties buvo neįprastas, nes amerikietis pasiūlė paplaukioti valtimi Temzės upėje.
Pasiplaukiojimas valtyje truko lygiai valandą. Bendrauti tokioje aplinkoje buvo labai smagu ir tikrai nekasdieniška. Romantiškai paplūduriavus ir pasikalbėjus apie šį bei tą, amerikietis pasisiūlė pagaminti vakarienę. Sutikau. Po kelių valandų į namų duris pabeldė vyrukas su nuostabaus skonio įdarytais makaronais ir šampanu, o rankose laikė raudonų rožių puokštę! Beje, maisto porcija taip pat buvo didžiulė – amerikietiška. Pasimatymas praėjo puikiai...
Išvada: Su amerikiečiu bendrauju iki šiol. Kadangi tiek jo, tiek mano likimas panašus – Londone esam laikinai. Su juo visada yra apie ką pakalbėti. Išmintis, patirtis ir originalumas – šie jo bruožai man labai patiko. Vaikinas, pasiūlęs merginai neįprastą pasimatymą (ne kavinėje) tikrai gan greit gali ją sužavėti, o didžiulė raudonų rožių puokštė – priverčia nusišypsoti.
Pasimatymą su amerikiečiu dešimtbalėje sistemoje būtų galima vertinti 9. Nepatiko tik tai, kad jis vėlavo į pasimatymą (na, bet Londone niekada negali žinoti, kada tavo traukinys gali imti ir neatvažiuoti) ir kartais elgdavosi pernelyg laisvai, be jokių kompleksų.
Tiesa, lyginant pasimatymus (su amerikiečiu ir su britu), man buvo kur kas lengviau bendrauti su amerikiečiu. Amerikiečiai kalba labai aiškia anglų kalba, britai – dažnai skuba, kalboje naudoja daugiau specifinių išsireiškimų, tad reikia intensyviai klausyti, o tas šiek tiek vargina. Bendraudama su amerikiečiu nejaučiau jokio kalbos barjero ir tas gerokai viską palengvino.
Taigi?
Jei esi žavi, veikli ir komunikabili, Londone vyrą užsienietį sumedžioti tikrai nėra sunku. Svetimšaliai vyrai – saldžialiežuviai, kurie apiberia dovanomis, išsako begales gražių komplimentų, tačiau visuomet atsigręžiame į tą pačią dilemą: rinktis savo tautybės žmogų – lietuvį ar egzotišką užsienietį? Galų gale, juk svarbiausia yra ne tautybė, o žmogus! Tad svarbiausias mano patarimas – rinkitės ne pagal tautybę, o pagal asmenybę.
