Kiekvieną kartą, bandant mylėtis, mano mylimoji susiduria su dideliu skausmu lytiniuose organuose, kurio niekaip negalim išspręsti. Tiesa, vieną kartą pasisekė pasimylėt be skausmo ir labai maloniai. Bet visus kitus kartus ji sako, kad jai skauda ir mes negalim mylėtis.

Aš visiškai pasimetęs ir neįsivaizduoju, kur galėtų būti problema, nei kaip ją išspręst, nei į ką kreiptis. Ji patiria daug streso ir būna pavargus, bet visada prieš bandant mylėtis atsipalaiduojam ir pailsim po dienos. Ką galima būtų padaryt? Kas padėtų pašalint tą skausmą? Labai tikiuosi jūsų atsakymo.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Problema, su kuria susiduriate, yra visai ne keista, o pakankamai dažna. Štai kaip ji atrodo tipišku atveju - kai jokios pagalbos mergina nesulaukia. Mergina pirmo lytinio akto metu, užuot jautusi malonius pojūčius, jaučia skausmą. Tai jai atrodo klaida – juk tai skirta malonumui, o ne kančiai.

Dažniausiai tokios merginos ar moterys siekia kažkaip ištaisyti šią klaidą, prisiversdamos mylėtis su įvairiais vaikinais. Ir vėl susiduria su tuo pačiu rezultatu - skauda. Po keliolikos panašių bandymų merginos galvoje atsiranda baisi mintis: aš esu nenormali mergina. Ir ji ima ieškoti draugo ar vyro, kuris priimtų jos „nenormalumą“ arba kažkokiu stebuklingu būdu „padarytų ją normalia“.

Bėga metai. Mergina išteka ir virsta moterimi. Jos vyras prisitaiko prie jos, stengiasi mylėtis alternatyviniais būdais. Tarp partnerių atsiranda nelygybė požiūryje į seksą: dabar vyrui seksą iš žmonos reikia „nupirkti“ arba „užsitarnauti“ ypač geru elgesiu ir dėmesiu. Juk moters akimis, ji tai daro dėl jo, taigi, aukojasi. Gerai, jei ji pati nusiteikusi mylėtis. Priešingu atveju jis jaučiasi prievartautoju. Taika ir darna pažiūrų, prieraišumo srityje poroje stokoja vienos dalies - darnos lovoje.

Tipišku atveju skausmas lyties organuose anksčiau ar vėliau išnyksta. Jiems ima sektis mylėtis įprastiniu būdu. Moteris įsitikina, kad yra visiškai normali. Tačiau jos požiūris į seksą lieka atsargus. Ji lengvai atsisako lytinių santykių, jei įtaria grubumą, egoizmą. Juk jai seksualumas kainavo tiek daug – kaip ji gali ramiai žiūrėti į vyrą, kuris žiūri į tai kaip į paprastą pasinaudojimą kito žmogaus kūnu?

Na, gana baisybių. O kas atsitinka, jei tokia mergina ieško profesionalios pagalbos?

Seksologas ar psichoterapeutas pavadina šią būseną „dyspareunia“. Kas išvertus iš graikų kalbos reiškia „negalėjimas gulėti kartu“. Gydytojai žino, kad panašų skausmą gali jausti ir vyrai, ir moterys, ir priežasčių tam gali būti daug - ne mažiau dvidešimties. Todėl pirmiausiai jis nukreiptų tokią merginą pas ginekologą – kad jis įvertintų, ar merginos lyties organuose ar greta jų nėra kokių nors ligų (uždegimų, hemorojaus, plyšimų, polipų ir t.t.).

Dažniausiai tokių sutrikimų ginekologas neranda, tačiau apsidrausti verta. Tuomet, kai matomų ligų nėra, seksologas ar psichoterapeutas aiškinasi su mergina, kokia yra jos emocinė reakcija į skausmą, į seksą apskritai ir į partnerį, t.y. – į jus.

Kartais skausmas lyties organuose yra kūno kalba, sakanti „aš ant tavęs pykstu“ arba „tu mane įskaudinai“. Merginos ne visuomet drįsta tai sakyti vaikinams tiesiai, nes bijo konfliktais juos atbaidyti. Todėl reiktų peržengti konfliktų baimę ir dėl visa ko profilaktiškai išsiaiškinti, kas iš jūsų ir kada yra vienas kitą įskaudinęs. Vargu ar to niekada tarp jūsų nebuvo, jei jūs kartu jau pusę metų.

Tačiau gali būti, kad mergina neturi didelių nuoskaudų, o tiesiog kažkada išmoko į seksualinę sueitį žiūrėti su baime. Galbūt vaikystėje ji matė ją traumavusį suaugusiųjų lytinį aktą. Tuomet skausmas - tiesiog tokia atminties rūšis ir apsauga.

Kartais mergina dėl šios atminties nejaučia skausmo tiesiogiai, o tik nepakankami susijaudina, nesudrėksta. Suvokusi ir išgyvenusi traumą ji gali pasveikti. Tačiau ir tuomet vertėtų prisiminti, kad daugumai jaunų merginų lytiniam susijaudinimui reikia daug pasiruošimo - įvairiausių viso kūno ir klitorio glamonių, o svarbiausia - tinkamos aplinkos ir nusiteikimo seksui. Žmonės nėra sekso mašinos! Ypač moterys. Jų seksualumas banguoja, yra ypač seksualių ir yra visiškai „šaltų“ dienų.

Šioje vietoje reikia sustoti ir paaiškinti, kad merginos lyties organai nėra tiesiog „skylutė“. Jie ir nesant jokiai ypatingai problemai labai jautriai reaguoja į emocinę būklę. Tai reiškia, kad mergina, kuri jaučia daug pykčio, į prisilietimą prie lyties organų vidinio - G taško- reaguoja pykčiu, o nusiminusi mergina - liūdesiu. Jei ji kažkada patyrė seksualinę prievartą, ji gali reaguoti baime ir netgi visišku tarpvietės ir makšties spazmu. Ir tik jei ji jaučiasi labai linksmai ir pakylėtai, jos lyties organai, o ypač- G taškas - ima reaguoti stipriu susijaudinimu, sudrėkimu ir malonumu.

Kas atsitiko jūsų konkrečiu atveju, galima sužinoti tik labai konkrečiai aiškinantis su mergina jos emocines būsenas ir jos seksualumo istoriją. Jei paaiškėtų, kaip ji išmoko jausti skausmą, koks ten jai atsitiko stresas, psichoterapeutas galėtų panaudoti specialias technikas, padedančias sušvelninti buvusio streso pasekmes.

Na, o kas, jei jokių ypatingų stresų ir traumų merginos gyvenime neišryškėtų?

Tuomet ir tik tuomet seksologas ir psichoterapeutas rekomenduotų mokytis nejausti skausmo. Ir greičiausiai pasiūlytų jums poros seksualinę terapiją. Ji atrodytų kaip serija užduočių, kurios prasideda nuo visai skausmo nekeliančių žaidimų su lyties organu iki įprastinio lytinio akto.

Kas svarbu šioje terapijoje - merginai atiduodamas aktyvus vaidmuo. Taip, jums nieko daryti nereikėtų. Ji pati mokytųsi daryti su jūsų varpa tai, kas jai patinka, ir tik po truputį bandytų įvesti jį į save. Žinoma, su sąlyga, kad jums abiem tokie pratimai pasirodytų tinkami ir nekeltų priešiškumo.

Taigi, problemai spręsti yra įvairių būdų, reiktų tiesiog apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti prašyti pagalbos.

Sėkmės.
Olegas Lapinas

***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)