Kodėl slepiamos knygos
Matyt, pasakiusi, kad skaito kokį nors mechaniko žinyną, moteris neišgirstų tiek pašaipų, kaip prisipažinusi, jog yra meilės romanų gerbėja.
Dėl pomėgio juos skaityti už akių kvailomis blondinėmis, vištomis vadinamos moterys sako bijančios pajuokų, todėl kartais prekybos centre ar knygyne apsidairančios prieš pirkdamos mėgiamas knygas ir apie potraukį joms ne visada išdrįsta pasakyti.
„Norėčiau, kad jos išdrįstų nebijoti“, – sako meilės romanus leidžiančios leidyklos „Svajonių knygos“ direktorė Daiva Cibutavičienė. Anot pašnekovės, į leidyklą moterys ateina ne tik nekantraudamos nusipirkti naujausių knygų, bet ir pabendrauti, išsipasakoti. Kai kurios jų prisipažįsta, kad meilės romanai padėjo užsimiršti užklupus nesėkmėms, susirgus artimam žmogui, iširus šeimai.
Savo niekinamo požiūrio į meilės romanus neslepiantys ir nykiais, lėkštais skaitalais juos vadinantys žmonės purkštauja, kad jų visų turinys vienodas – tik pradėjęs skaityti apie neturtingą, likimo nuskriaustą merginą jau žinai, kad ji būtinai sutiks turtuolį ir iš pelenės virs princese.
Bet būtent laiminga romantiškų istorijų pabaiga moteris žavi, sunkiomis akimirkomis nuramina ir priverčia patikėti: kad ir kas nutiktų, viskas bus gerai.
Vengdamos barnių šeimoje moterys įsigudrina knygas slėpti po lova, balkone, nes vyrai nesupranta noro skaityti, jų manymu, tokius niekus ir priekaištauja, kad veltui švaistomi pinigai – esą geriau nusipirkti kilogramą mėsos.
„Vyrai tai vyrai, bet mane stebina kai kurių moterų reakcija, – gūžčioja pečiais administratore dirbanti Loreta. – Jos pasižiūri į mane kaip į nenormalią, tikrą neišmanėlę, ir liepia nusileisti ant žemės. Bet juk romantikos, gražių jausmų taip norisi...“
Skeptikus tenka nuvilti. Leidyklos „Svajonių knygos“ apklausos duomenys rodo, jog labiausiai meilės romanus pamėgusios 20–40 metų moterys ir net 49 procentai jų turi aukštąjį išsilavinimą.
Meilės romanas – kaip desertas
Romantiškų istorijų gerbėjų nuomone, gėdytis turėtų ne jos, bet tie, kurie apskritai neskaito knygų. Jos įsitikinusios, kad kiekviena knyga žmogui duoda ką nors gero: lavina vaizduotę, protą, turtina žodyną, padeda atsipalaiduoti, o meilės tema yra neišsenkanti ir kiekvieną kartą sužavi iš naujo.
„Geras meilės romanas kaip desertas – greitas, saldus ir malonus. Pagrindiniam patiekalui renkuosi kitokius, bet desertas savaitgaliais ar per atostogas – juk labai malonu“, – sako vadybininkė Oksana.
Teisininkė Marija pasakoja meilės romanus skaitanti tada, kai pajunta dvasinę krizę, ypač tarpusavio santykių. Jai tai savotiška jausmų terapija.
Naktį darbe skaitydama meilės istorijas medikė Aistė pailsi. Ji įsivaizduoja save pagrindinių knygų veikėjų vietoje ir fantazuoja, kaip pati elgtųsi tam tikrose situacijose.
Mokytoja dirbanti Jolanta jau beveik 15 metų dvasios atgaivos ieško meilės romanuose ir tikina, kad jų trauka nė kiek nesumažėjo.
Moterys supranta, kad meilės romanai tarsi pasakos. Bet juk pasakomis norisi tikėti.
Pasak psichologės dr. Viktorijos Grigaliūnienės, yra keletas priežasčių, kodėl skaitomi meilės romanai. Viena jų – lengvas turinys. Skaitydamos romantiškas istorijas moterys atsipalaiduoja, atsikrato įtampos, joms tampa lengviau gyventi. Be to, moteris visada domina meilės ir gyvenimo klausimai. Jos susikuria gražių jausmų ir laimingos santuokos iliuzijas, tačiau jei realybėje viskas sudūžta, nebelieka laiko pabūti kartu su brangiu žmogumi, romantikos ir paguodos moterys ima ieškoti knygose ir taip realizuoja tikrame gyvenime neišsipildžiusius lūkesčius.
Meilės romanai gydo geriau nei brangiausi vaistai ir turi tik vieną šalutinį poveikį – išlaisvina svajones.
Kur nuneša svajonės
Meilės knygų lentynos ima tuštėti vasarą. Kai tik ateina atostogų metas, lengvai į moterišką rankinę telpantys romanai svaigina paplūdimiuose, virpina širdis lėktuvuose ir turistiniuose autobusuose.
Leidėja D. Cibutavičienė sako, jog jeigu romane pasakojama apie milijonierių, karšto kraujo pietietį gražuolį, lietuvės moterys negali atsispirti. Tai vilioja lyg medus, kurio visada norisi paragauti.
Kai šeimoje švelnius prisilietimus ir meilius kuždesius vakare pakeičia kotletai ir keptos bulvės, o širdis ima kęsti meilės alkį, vienišos ar slaptų santykių užmegzti nedrįstančios ištekėjusios moterys prisipažįsta sugrįžtančios prie skaitytų romantinių, erotinių scenų ir įsivaizduodamos save paslaptingo nepažįstamojo glėbyje leidžiasi nunešamos svajonių.
„Jeigu vyrai žinotų tų romanų galią... – paslaptingai nutęsia administratorė Loreta. – Romanuose erotinės scenos labai gražiai ir vaizdžiai aprašytos – jokio gašlumo, vulgarumo. Neslėpsiu – tai jaudina.“
Netgi tos, kurios tikina nejaučiančios jausmų stygiaus ir yra vedybiniu gyvenimu patenkintos, puse lūpų prasitaria, kad skaitydamos retkarčiais mintyse leidžia sau peržengti ribas.
Vejamos smalsumo, noro bent akies krašteliu dirstelėti ir slapčia pasimėgauti moterys lekia knygų puslapiais nekantraudamos sulaukti, kada gi pagaliau pagrindiniai veikėjai ims mylėtis.
Vieną kitą romanuose aprašomą meilės sceną jos mielai pakartotų realybėje. Ir nebūtinai su savo draugu ar vyru.
