Kartais galima surasti daiktus, kurių nėra, o kartais - niekaip neaptikti tų, kurie akivaizdžiai yra. Jeigu Jūsų su vyru seksualinis gyvenimas klostosi sėkmingai, nealinkite savęs G taško paieškomis. Tai nėra taip reikšminga, kaip manoma.
Apie taip vadinamąjį G tašką daug prirašyta ir tiesos, ir netiesos. G taškas vis dar išlieka mistinė vieta ir tiksliai nežinoma, kas tai yra. Istoriškai apie G tašką žinoma seniai. Jau XVII amžiaus pabaigoje Raineris de Grafas teigė, kad moterys turi priešinės liaukos užuomazgų, pasklidusių aplink šlaplę. Anot jo, tokių minčių jau turėjęs net senovės romėnų gydytojas Galenas.
1950 metais vokietis Grefenbergas išspausdino straipsnį, kuriame iškėlė šlaplės svarbą moters orgazmui. Nuo jo pavardės, o ne nuo de Grafo, ir kilo sąvoka “G taškas”.
Sakoma, kad G taškas - tai nedidelis plotelis priekinėje makšties sienelėje. Manoma, jog kai kurioms moterims ypač patinka, kai stimuliuojamas G taškas, nes taip jos lengviau pasiekia orgazmą. Lytinio akto metu G taškas gali būti stimuliuojamas varpa. Kartais tenka girdėti nuomonių, kad orgazmas pasiekiamas stimuliuojant varputę, o makštis ir varpa visai su juo nesusiję.
Dėl tokių nuomonių, tikėdamiesi greitai patenkinti savo partnerę, vyrai dažnai stengiasi stimuliuoti tik varputę ir neretai nepasiekia norimo rezultato, o greičiau priešingai, tik nuvargina partnerę.
Taip pat egzistuoja ir kita nuomonė - teigiama, jog moters ar merginos orgazmas kyla makštyje. Tačiau dauguma seksologų mano, jog ieškoti orgazmą sukeliančio “mygtuko” yra tas pat, kaip ieškoti vaivorykštės pradžios.
Karštai apie tai diskutuojant, dažniausiai pamirštama, kad žmogus nėra mašina su starto mygtuku ir greičio reguliatoriumi, kad kiekvienas asmuo skirtingas.
Visiškai normalu, kai vienoms patinka, kai glamonėjama varputė, kitoms - kai stimuliuojamas G taškas, o trečios gal teikia pirmenybę visai kitų erogeninių zonų glamonėms.
