Negalėdami gimtinėje pragyventi, nematydami perspektyvų, išvažiuoja jauni mokslininkai, medikai, inžinieriai, muzikantai. Masiškai sparnus kelia ir abiturientai, nematantys gimtinėje perspektyvų, bijantys nedarbo.
Lietuvoje studijuoti brangu
Bauginantys emigracijos mastai atspindi bejėgišką valstybės politiką. Žmonės artimiausioje ateityje neįžvelgia jokių galimų teigiamų pasikeitimų, o Vakaruose jie, ypač kvalifikuoti specialistai, laukiami.
Prognozuojama, kad protų nutekėjimas iš Lietuvos dar labiau išaugs, jei nebus iš esmės pertvarkyta švietimo ir mokslo sistema, nepakils šalies ekonominis lygis. Jaunimas mato, kad baigusieji universitetus tėvynėje nelabai kam reikalingi: sunku susirasti darbą, o ir radęs gauni tokį atlyginimą, kad už jį pragyventi neįmanoma.
Vis mažiau jaunuolių savo ateitį sieja su Lietuva. Daug gimnazijų, vidurinių mokyklų abiturientų stojimo paraiškas pateikia užsienio šalių universitetams, o ne mūsų aukštosioms mokykloms.
Pasak Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos dvyliktokų auklėtojos Ramunės Paulikienės, daug gimnazijos auklėtinių studijuoja užsienyje – Danijoje, Vokietijoje, JAV, kitose šalyse. Dalis jų baigę studijas nebegrįžta į Lietuvą. Iš kiekvienos laidos tokių būna po kelis.
„Daug gabių, talentingų jaunuolių išvažiuoja į užsienį. Viena vertus, norėtųsi, kad jie liktų čia ir padėtų mums kurti gražesnę Lietuvą. Kita vertus, gal studijos Europoje praplės jų horizontus, jie bus labiau išprusę, nes vakarietiškos kultūros šaknys labai senos, gilios tradicijos. Jeigu jaunimas po studijų grįžtų, galbūt turėtume dar puikesnių specialistų. Tačiau gal jie užsienyje sukurs šeimas, ten gims vaikai, ir mes tuos jaunus žmones prarasime – nebegrįš, nes Lietuvoje sąlygos jaunimui labai nepalankios“, – teigia R. Paulikienė.
Nevertinami talentai
J. Naujalio muzikos gimnazijos dvyliktoje klasėje – 29 abiturientai. Trys iš jų jau turi pakvietimus studijuoti užsienyje, dar mažiausiai bent keturi planuoja stoti į kitų šalių aukštąsias mokyklas. Septyni abiturientai vos iš vienos klasės. Kiek tokių vien šiemet bus per visą Lietuvą?
„Pagrindinės priežastys, kodėl abiturientai išvažiuoja į užsienį, ekonominės, – tvirtina R. Paulikienė. – Mūsų moksleiviai –
muzikantai. Lietuvoje jie galėtų studijuoti Muzikos ir teatro akademijoje, bet ten studijos labai brangios. Jei nepasisektų įstoti į nemokamą vietą, už vienus mokslo metus tektų mokėti beveik 19 tūkstančių litų. O kur dar lėšos pragyventi Vilniuje?“
Pianistė, tarptautinių konkursų Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Čekijoje, kitose šalyse laureatė, J. Naujalio muzikos gimnazijos dvyliktokė Inga Liukaitytė – jau Škotijos karališkosios muzikos ir dramos akademijos Glazge studentė.
„Norėjau studijuoti užsienyje ir džiaugiuosi, kad įstojau. Mokslas ten nemokamas, dar gausiu ir stipendiją, – pasakoja Inga. – Lietuvoje priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nėra gera. Net ir labai gabus muzikantas, laimėjęs daug tarptautinių konkursų, nėra tikras, ar įstos į nemokamą studijų vietą, nes jam koją gali pakišti lietuvių kalbos ar koks kitas egzaminas.
Mokamos studijos Muzikos ir teatro akademijoje labai brangios. Net jei ir įstosi į nemokamą vietą, baigus mokslus, perspektyvos mūsų šalyje nelabai kokios. Muzika, kūrybinė, koncertinė veikla nėra Lietuvoje tinkamai vertinama, priešingai nei užsienio šalyse.“
I. Liukaitytė su dviem kitomis dvyliktokėmis norėtų pagroti gimnazijos baigimo proga baigiamąjį rečitalį Menininkų namuose ar kur kitur, bet už salę jos turėtų susimokėti.
„Vokietijoje gyvenantis draugas negali patikėti, kad mes pačios turime mokėti pinigus. Jam jokios salės nuomoti nereikia, už tokį koncertą jam pačiam pinigus moka“, – tvirtina Inga.
Vietoj studijų – indų plauti
Vis didėjantis protų nutekėjimas skaudžiai praretino specialistų gretas mažesniuose Lietuvos regionuose.
„Tai labai skaudi problema, – pripažįsta Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. – Rajonuose vis daugiau trūksta gydytojų, architektų, inžinieriaus išsilavinimą turinčių specialistų.
Savivaldybės vykdo daug europinių projektų šilumos ūkio, vandenvalos, kitose srityse, bet kai paskelbia konkursus, tai nebėra kam juose dalyvauti. Trūksta specialistų, kurie dirbtų su tais projektais, juos koordinuotų.“
Pasak R. Žakaitienės, rajonų savivaldybės bando sulaikyti jaunus žmones jiems padėdamos studijuoti: sudaro sutartis, moka stipendijas ir taip užsitikrina, kad baigę studijas jauni specialistai grįš dirbti į rajoną.
Pavyzdžiui, Radviliškio rajono savivaldybė remia būsimus mokytojus, gydytojus ir taip rūpinasi, kad rajone šių specialistų netrūktų. Tačiau tai greičiau išimtis nei taisyklė: taip elgiasi tik keletas savivaldybių. Kitos tvirtina, kad tam turi mažai finansinių galimybių.
„Iš rajonų labai daug jaunimo išvyksta į užsienį. Labai gaila, kad šalį palieka netgi tie, kurie galėtų studijuoti. Tačiau jie baigę mokyklą priversti išvažiuoti kur nors braškių skinti ar indų plauti, nes neturi pinigų ne tik studijuoti, bet ir pragyventi. Jei šeimos mažos pajamos, jei mama viena augina vaikus ar tėvai bedarbiai, jie neturi galimybių savo vaikų leisti studijuoti. Jie netgi nesiūlo vaikams imti paskolų studijoms, nes tai atrodo beviltiška“, – apgailestauja Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
Jaunus žmones, pasak R. Žakaitienės, sulaikyti nuo emigracijos galima vieninteliu būdu: jie turi turėti darbą, pakankamai uždirbti, būtinos normalios darbo sąlygos.
Ligoninių tuštėjimo metas
Perfrazavus lietuvių literatūros klasiką Joną Avyžių, Lietuvoje dabar ligoninių tuštėjimo metas – nemažai medikų išvažiavo dirbti į kitas šalis. Dar vienos emigracijos bangos tikimasi nuo gegužės mėnesio, kai darbo rinką atvers puikia medicinos paslaugų kokybe garsėjanti Vokietija.
Nesibaigianti sveikatos sistemos reforma, maži atlyginimai veja medikus iš gimtosios šalies. Valstybė netenka gabiausių savo piliečių, jų idėjų, mokslinio, kūrybinio potencialo, o kartu ir mokesčių į šalies biudžetą.
„Medikų emigraciją vienu metu buvo pristabdęs atlyginimų pakėlimas, bet vėl sumažėjus algoms dalis gydytojų renkasi darbą užsienyje, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. – Gydytojai išvažiuoja dirbti į užsienį dėl kelių priežasčių: maži atlyginimai Lietuvoje, socialinės garantijos užsienyje kur kas geresnės, darbo krūviai ten aiškiai apibrėžti. Pas mus nežinai nei kiek tau reikės dirbti (nes tai gali keistis nuo darbdavio iniciatyvos), nei kiek uždirbsi. Kaip šalies premjeras sako: pinigų yra tiek, kiek yra, daugiau neturime ir neduosime. Tad tikėtis nėra ko.“
Iki šiol daugiausia Lietuvos medikų važiavo dirbti į Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos ligonines. Anksčiau išvykę gydytojai dirba ir gyvena kurioje nors užsienio šalyje, o pastaraisiais metais daugėja tokių, kurie dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje.
„Sudaro sutartis, kad, pavyzdžiui, savaitę ar dvi dirba ten, paskui tiek pat laiko – Lietuvoje, – teigia L. Labanauskas. – Manau, artimiausiu metu situacija nesikeis: vargu ar išvažiuojančiųjų mažės, nes atlyginimų didinti Lietuvoje nežadama, darbo sąlygos liks tokios pačios.“
Daugiau nei 10 metų mokęsi gydytojai priversti išvykti vien tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui. Nuo išvažiuojančių gydytojų neatsilieka ir slaugytojos, dirbti svetur planuoja ir beveik kas antras rezidentas.
Laukiami kitose šalyse
Kas suskaičiuos, kiek per nepriklausomybės metus Lietuva prarado jaunų, perspektyvių mokslininkų?
Su protų nutekėjimu labiausiai susidūrė fiziniai ir biomedicinos mokslai. Jaunieji mokslininkai išvažiavo ne tik norėdami tobulėti, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, daryti inovacinius tyrimus, bet ir dėl blogų darbo sąlygų mūsų šalyje, menkų atlyginimų, dėl nepasitenkinimo mokslo ir studijų situacija, uždara mokslo sistema, neefektyvia mokslo politika, hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje.
Dalis jų sugrįžtų, jei būtų teigiamų pokyčių mokslo politikoje: geresnis mokslo finansavimas, galimybės tobulėti ir kopti karjeros laiptais, palanki darbo aplinka, leidžianti daryti pasaulinio lygio atradimus.
Tačiau apie visa tai kol kas galima tik pasvajoti. Tuo tarpu mokslininkai, muzikantai, medikai, programuotojai, inžinieriai, kitokie specialistai laukiami Vakarų šalyse – juos ten priima išskėstomis rankomis.
Prognozuojama, kad jei ir toliau didės emigracija, protų nutekėjimas, menkės Lietuvos intelektinis potencialas, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida, ekonomikos plėtra.
Faktai skaičiais
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 m.
Vidutiniškai per metus 1 000 gyventojų teko 25,3 emigranto (2009 m. – tik 6,6).
Per paskutiniuosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. 2010 m. 18,5 tūkst. (22,3 proc.) emigrantų buvo 25–29 metų, 15,1 tūkst. (18,2 proc.) – 20–24 metų, 12 tūkst. (14,4 proc.) – 30–34 metų amžiaus.
Jungtinė Karalystė ir Airija – patraukliausios valstybės, į kurias iš Lietuvos išvyksta didžioji dalis emigrantų. 2009 m. daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai – kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. ir pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 m. 4,6 proc. visų emigrantų rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. – Ispaniją, 3,3 proc. – Jungtines Amerikos Valstijas, 2 proc. – Švediją, 1,8 proc. – Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. – Baltarusiją.
Per 2001–2010 m. iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų.
Istorinis faktas
XXI a. iš Lietuvos išvyksta aukštos kvalifikacijos specialistai, o štai XIV a. Lietuva iš kitų šalių kvietėsi naudingus šaliai profesionalus.
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas rašė: „Šiuo savo raštu skelbiame, kad mūsų žemė laisva nuo mokesčių gydytojams, riteriams, kalviams, kurpiams, kailiadirbiams ir kitiems amatininkams. Tegu jie atvyksta į mūsų žemę su savo žmonomis, vaikais ir galvijais, tegu jie ateina ir išeina, kada nori.“
