Kai L. Anderson buvo 14 metų, ją pastebėjo modelių agentūra “Premier Model Management”. Leomie - viena naujos “Channel 4” laidos “The Model Agency” žvaigždžių. Tai neseniai debiutavęs septynių dalių televizijos serialas apie “Premier Model Management” agentūros darbuotojų ir manekenių kasdienybę.
L. Anderson demonstravo Marc Jacobs, Giles Deacon, “Topshop Unique”, “Ungaro” ir “Loewe” drabužius. Ja susidomėjo ir garsi stilistė bei dukart per metus leidžiamo žurnalo apie madą “Love” redaktorė Katie Grand. Žinoma, Leomie neišvengia palyginimų su Naomi Campbell, kurios karjera irgi prasidėjo “Premier” agentūroje.
“Man labai malonu, kad žmonės mane lygina su Naomi Campbell, nes jos nuopelnai mados industrijai yra neįkainojami. Tačiau nenoriu, kad žmonės manytų, jog esu "kita Naomi". Noriu būti savimi. Noriu, kad mane žinotų ir kaip rašytoją, o ne tik modelį”, - sako L. Anderson, rašanti straipsnius internetiniam JAV žurnalui “Essence”.
Žinoma, mados pasaulyje atsirastų vietos dar vienai garsiai juodaodei manekenei, tačiau atrodo, kad populiariajai kultūrai vienu metu reikia tik vienos.
“Išgarsėti juodaodei merginai yra daug sunkiau nei baltaodei. Taip yra dėl daugybės priežasčių, - sako “Premier” įkūrėja Carole White. - Jos gauna mažiau užsakymų, o fotografai ir visažistai dažnai nežino, kaip jas padažyti ir apšviesti, todėl viskas užtrunka kur kas ilgiau… Tai lėtas procesas.
Jau kelerius metus stengiamės į šį verslą įtraukti daugiau juodaodžių modelių, tačiau susiduriame su kliūtimis. Užsakovai, ypač šiais sunkiais laikais, bijo, kad surizikuos, bet nesulauks pelno, todėl ir toliau renkasi išbandytas ir patikrintas baltaodes merginas,” - aiškina ji.
Ar mados industrijoje klesti rasizmas?
“Nemanau, kad šioje industrijoje yra daugiau rasizmo nei kitose, - sako C. White. - Mados pasaulio variklis - pirkėjai, o jiems labiau patinka baltaodės blondinės. Toks žmonių požiūris. Tiesą pasakius, juodaodės irgi puikiai parduoda prekę, bet joms neatsiveria tiek daug durų. Saugiau rinktis baltaodį modelį, o ekonominio nuosmukio metu žmonės yra konservatyvesni.”
Agentė Annie Wilshaw nesistengia ieškoti švelnesniu žodžių: “Taip, manau, kad šioje industrijoje klesti rasizmas. Juodaodės nevaikšto Milano podiumais. Taip pat yra ir Paryžiuje. Gyvename 2011 m, todėl tai netoleruotina.”
Ji tęsia: “Kai klientas atsiunčia trumpą aprašymą, iš karto aišku, kad jis nekalba apie juodaodę. Jis pasako, kad nori ilgaplaukės merginos, kuri atrodo kaip fėja ar panašiai. Jei jis nori juodaodės, tai ir parašo: "Ieškome maišytos rasės modelio; etniniai raštai; scena dykumoje”.
“Nuobodu, kai juodaodės fotografuojamos vis taip pat, apvilktos etniniais raštais margintais drabužiais, padažytos ryškiais šešėliais. Taip paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje fotografavo manekenę Alek Wek. Gal jau gana? Sugalvokite ką nors naujo!”
Nepaisant kai kurių sėkmingai dirbančių juodaodžių modelių, pavyzdžiui, iš Puerto Rico kilusios Joan Smalls (ji neseniai pasirašė kontraktą su “L'Oréal”), Chanel Iman ir Jeneil Williams, “Premier” vis dar primena savo juodaodėms manekenėms, kad joms bus sunkiau.
“Kai pradėjome dirbti su Leomie, paaiškinau jai, kad ji neturės tiek galimybių, kiek baltaodės kolegės. Tai tiesa; juodaodei merginai prasimušti yra daug sunkiau. Jei nori būti pastebėta, ji turi dirbti dvigubai daugiau,” - sako A. Wilshaw.
Ar L. Anderson mano, kad mados industrijai būdingas rasizmas? “Kaip galima tikėtis, kad čia nebus šiek tiek rasizmo, jei jo yra pasaulyje? Rasizmas ir išankstinės nuostatos būdingos visiems gyvenimo aspektams, todėl taip, mada yra truputį rasistė,” - sako ji.
Ar tai nesusilpnina jos pasitikėjimo savimi? “Ne, nes yra daugybė merginų - baltų, juodų, azijiečių ir kitokių - kurios vaikšto podiumu geriau už mane ar pasižymi unikalia išvaizda. Jei dizaineris ieško tokio įvaizdžio, o aš ne tokia, galbūt dėl to kalta ne mano odos spalva?”
