Laiko tema buvo nepamiršta tiek viduramžiais, tiek naujaisiais amžiais, ja domėjosi tokie filosofijos milžinai kaip šv. Aurelijus Augustinas ar Imanuelis Kantas. Šiuo metu laiko parametrų tyrimai socialiniuose moksluose – gana išplėtota tyrimų sritis. Tyrimus vykdo vadybos, antropologijos, sociologijos ir kitų mokslų tyrėjai.
Laiko perspektyva – kas tai?
Psichologai taip pat domisi laiku. Kadangi psichologijos mokslas tiria elgesį ir psichinius procesus, o ne patį reiškinį – laiką, psichologus domina tai, kaip žmogus suvokia laiką, kaip jis jį planuoja, kaip jaučia laiko tėkmę ir pan. Svarbi vieta psichologiniuose laiko tyrimuose tenka laiko perspektyvai.
Laiko perspektyva – plati sąvoka, apimanti tokius reiškinius kaip įvykių tėkmės padalijimas į tai, kas vyko praeityje, tai, kas vyksta dabar, ir tai, kas dar vyks, ir šių įvykių vertinimą. Vis dėlto dažniausiai laiko perspektyva suprantama kaip palyginti stabili žmogaus savybė – polinkis vienaip ar kitaip vertinti visas tris laiko zonas – praeitį, dabartį ir ateitį. Šiuo metu vis didesnio populiarumo sulaukia Philipo Zimbardo pasiūlytas penkių laiko perspektyvų modelis. Tai negatyvios praeities, pozityvios praeities, hedonistinės dabarties, fatalistinės dabarties ir ateities laiko perspektyvos.
Išskirtas laiko perspektyvas Ph. Zimbardo apibūdina taip:
Negatyvios praeities perspektyva atspindi bendrą negatyvų, pesimistinį požiūrį į praeitį. Ši laiko perspektyva siejasi su depresija, nerimu, nelaimingumu ir žemu savęs vertinimu.
Pozityvios praeities perspektyva atspindi šiltą, nostalgišką, sentimentalią, pozityvią nuostatą praeities atžvilgiu. Ši laiko perspektyva priešinga negatyviai praeities laiko perspektyvai, todėl pozityviai į praeitį orientuoti individai pasižymi žemu depresijos ir nerimo lygiu, aukšta saviverte ir yra laimingesni, jiems būdingas sveikas požiūris į gyvenimą.
Hedonistinės dabarties laiko perspektyva pasižymintys asmenys apibūdinami kaip orientuoti į dabarties malonumą, pasilinksminimus, jaudulį; šie žmonės neaukoja dabarties patogumo už rytojaus atlygį. Jie nesirūpina padariniais ateityje, jiems būdinga prasta impulsų kontrolė, polinkis ieškoti naujovių, aštrių pojūčių.
Fatalistinės dabarties laiko perspektyva atspindi aiškios laiko perspektyvos trūkumą. Tai fatalistinė, bejėgiška nuostata ateities ir gyvenimo atžvilgiu. Šia laiko perspektyva pasižymintys asmenys tiki, kad ateitis yra nenumatoma ir nepriklauso nuo jų veiksmų, o dabartis turi būti sutikta su rezignacija, nes žmonių veiksmus valdo likimas. Jiems būdingas aukštas depresijos ir nerimo lygis.
Ateities laiko perspektyva reiškia ateities pasiekimų ir tikslų planavimą. Asmenims, kurie ja pasižymi, būdingas ateities padarinių apsvarstymas, priklausomybė nuo atpildo, žemas naujovių ir aštrių pojūčių paieškos lygis.
Reikia pažymėti, kad pateiktas modelis – ne vienintelis požiūris į laiko perspektyvą. Su penkių laiko perspektyvų požiūriu konkuruoja ateities laiko perspektyvos tyrimai. Greičiausiai vadovaudamiesi Vakarų pasauliui būdingomis pažangos, siekio vertybėmis vis dar nemažai tyrėjų linksta tirti tik ateities laiko perspektyvą. Tačiau vis labiau sutariama, kad tai kiek ribotas požiūris.
Tačiau kodėl išvis verta tirti laiko perspektyvą? Tyrimai rodo, kad ji susijusi su daugeliu žmogaus gyvenimo sričių.
Laiko perspektyvos svarba skirtingose gyvenimo srityse
Empiriniai tyrimai rodo, kad laiko perspektyva gali būti svarbi kalbant apie mūsų sveikatą. Šiuo atžvilgiu turbūt svarbiausios hedonistinės dabarties ir ateities laiko perspektyvos. Žmonės, kurie pasižymi išreikšta hedonistinės dabarties laiko perspektyva, linkę gyventi šia akimirka ir negalvoti apie padarinius. Taigi šie asmenys labiau linkę vartoti alkoholį, kitas svaiginamąsias medžiagas (taip pat ir narkotikus), rizikingai vairuoti, o tai gali būti kenksminga sveikatai.
Kita vertus – žmonės, orientuoti į ateitį, labiau linkę laikytis gydytojų nurodymų, todėl gydymo procedūros daro jiems didesnį poveikį. Nors tyrimų dar trūksta, nerimastingumas, pesimizmas, fatalizmas, kuriais pasižymi į negatyvią praeitį ar fatalistinę dabartį susitelkę asmenys, turėtų irgi sietis su blogesne sveikata.
Galime pažvelgti ir, pavyzdžiui, į karjeros ar darbo sritį. Ateities laiko perspektyva susijusi su tikslų kėlimu, jų siekimu. Natūralu, kad tai turi daug bendro su motyvacija. Asmenys, orientuoti į ateitį, yra daug didesni karjeristai, siekia ir pasiekia daugiau nei, pavyzdžiui, į dabartį orientuotieji. Išreikšta ateities laiko perspektyva pasižymintys žmonės užbaigia darbus, taip pat sugeba užsidirbti pinigų.
Yra nustatyta sąsajų tarp laiko perspektyvos ir akademinių laimėjimų, gamtosauginių nuostatų, laisvalaikio leidimo būdų pasirinkimo ir taip toliau.
Geriausia laiko perspektyva
Peržvelgus laiko perspektyvų apibūdinimus ir tyrimų rezultatus, atrodo gana aišku – geriausia laiko perspektyva yra ateities. Jei ja vadovausimės – būsime sveikesni, geriau seksis karjera ir t. t. Tačiau kiekviena perspektyva turi ir savo minusų. Į ateitį orientuoti asmenys vardan darbo ir karjeros dažnai aukoja laisvalaikį, draugus. Jie siekia tikslų, bet pasiekę ne džiaugiasi jais, o išsikelia naujus.
Tuo tarpu hedonistinės dabarties laiko perspektyva pasižymintys žmonės puikiai sugeba džiaugtis šia akimirka. Todėl Ph. Zimbardo ir jo kolegos iškėlė subalansuotos laiko perspektyvos idėją. Jų manymu, būtų geriausia, jei žmogus pasižymėtų:
kuo labiau išreikšta pozityvios praeities laiko perspektyva;
išreikšta (bet ne per daug) ateities laiko perspektyva;
išreikšta (bet ne per daug) hedonistinės dabarties laiko perspektyva;
neišreikštomis negatyvios praeities ir fatalistinės dabarties laiko perspektyvomis.
Pozityvios praeities laiko perspektyva suteikia mums atramą praeityje, leidžia jausti, kad praeities, dabarties ir ateities įvykiai susiję. Ateities laiko perspektyva skatina mus siekti tikslų, suteikia pasitikėjimo susidoroti su neįprastomis aplinkybėmis.
Hedonistinė dabarties laiko perspektyva leidžia džiaugtis, gyventi šia akimirka, mėgautis naujais patyrimais, per daug negalvojant apie tai, ar jie ką duoda ateičiai. Tuo tarpu tyrimais nenustatyta, kad negatyvios praeities ir fatalistinės dabarties laiko perspektyvos suteiktų žmogui ką gero. Todėl kuo mažiau jos išreikštos, tuo geriau. Šitoks laiko perspektyvų derinys leidžia pasinaudoti minėtų laiko perspektyvų privalumais, beveik išvengiant trūkumų.
Tačiau ką daryti, jei jūsų laiko perspektyvos neatitinka idealių? Pateikti keli pratimai galbūt padės pakeisti vieną ar kitą laiko perspektyvą.
Laiko perspektyvos tyrimų problemos
Nors laiko perspektyva tiriama jau gana seniai (sąvoka pirmą kartą paminėta 1939 metais), tačiau iki šiol tebesiginčijama dėl jos prigimties. Ph. Zimbardo teigimu, laiko perspektyva – tai nuostatų praeities, dabarties, ateities atžvilgiu rinkinys. Vadinasi, laiko perspektyva susiformuoja žmogui bręstant, jam sąveikaujant su išorine aplinka, laiko perspektyvą galima keisti, ji pati gali kisti. Kiti gi mano, kad laiko perspektyva daug stabilesnė – panaši į asmenybės bruožą. Tokiu atveju jau minėti pratimai mažai kuo padėtų.
Nėra iki galo ištirtos visos laiko perspektyvos. Neproporcingai didelė tyrimų dalis tenka ateities laiko perspektyvai, kitos dažniausiai nustumiamos šonan.
Taip pat trūksta eksperimentinių ir ilgalaikių laiko perspektyvos tyrimų. Pirmieji leistų aiškiai atsakyti, ar galime pakeisti laiko perspektyvą, ar ne, o antrieji – kaip vystosi laiko perspektyva per gyvenimą.
Šiuo metu Lietuvos mokslininkai, taip pat ir Vilniaus universiteto, vykdo laiko perspektyvos tyrimus.
Vilniaus universitete tiriami laiko perspektyvos ypatumai skirtingais žmogaus gyvenimo periodais: siekiama smulkiau išsiaiškinti, kokiais laiko perspektyvos ypatumais pasižymi skirtingo amžiaus žmonės, ieškoma argumentų, ar laiko perspektyva stabilesnė, ar gana smarkiai kinta.
Atsakyti į klausimą, kiek stabili, o kiek kintanti yra laiko perspektyva, padeda ir sąsajų tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų paieškos, nes asmenybes bruožai – labai stabilus darinys. Vilniaus universitete yra atlikta tyrimų, kurie susiejo laiko perspektyvą su savanoriško darbo motyvacija, savęs vertinimu, nuostatomis emigracijos atžvilgiu, sveikata, gyvenimo kokybe ir kitais psichologiniais reiškiniais. Lietuvos mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su užsienio kolegomis ir prisideda prie tarptautinių tyrimų.
Kaip pakeisti laiko perspektyvą?
Ką daryti, jei norite tapti:
Labiau orientuotas (-a) į ateitį:
Iškelkite sau realistiškus tikslus, susirašykite juos, žymėkitės pažangą.
Planuokite savo laiką, naudokite kalendorius.
Venkite alkoholio.
Labiau orientuotas (-a) į hedonistinę dabartį:
Praktikuokite relaksaciją, meditaciją ir pan.
Lankykite komedijas ir kitus linksmus renginius.
Raskite laiko ir leiskite sau visiškai nieko neplanuoti, tiesiog elkitės spontaniškai.
Labiau orientuotas (-a) į pozityvią praeitį:
Dalyvaukite tradiciniuose renginiuose.
Bendraukite su senais draugais.
Ištirkite savo šeimos istoriją, sudarykite genealoginį medį.
