Jis reiškia nepelnytą kritiką ar socialinę žmogaus izoliaciją tiek iš kolegų, tiek iš vadovų pusės. Kalbama apie apgalvotą psichologinį kanibalizmą, kuriam pasipriešinti sunku ir pavojinga sveikatai. Todėl svarbu atpažinti problemą vos jai pasirodžius. Ir veikti nedelsiant.
Kam to reikia?
Psichologai, besigilinantys į profesinius santykius, skiria du pagrindinius mobingo tipus. Tai horizontalusis, kai žmogus diskriminuojamas kolegos ar kolegų grupės, kurie stovi ant to paties karjeros laiptelio. Ir vertikalusis, kai priespauda užsiima vadovai.
Kitas darbinio persekiojimo variantas – vadinamasis „sumuštinio principo mobingas“. Šiuo atveju auka – dažniausiai vidutinio rango vadovas – pasmerkiamas dvigubam persekiojimui. Iš vienos pusės spaudžia šefas, iš kitos – kolegos arba pavaldiniai, pajutę, kad kliba viršininko kėdė, taigi greitai vieta gali likti tuščia.
Neretai darbuotojo, paprastai naujoko, pjudymas tampa viso kolektyvo egzistavimo forma.
Kas gi priverčia žmones išsiūbuoti bendrą valtį? Motyvai gali būti skirtingi. Vadovai gina savo teritoriją nuo stipresnių konkurentų „iš apačios“ arba realizuoja asmenines ambicijas pagal principą „skaldyk ir valdyk“. Tačiau, kaip pripažįsta personalo tarnybų darbuotojai, mobingas iš vadovybės pusės – dažniausiai ne šiaip piktybiškumas, o apgalvota kadrų mažinimo politika.
Tokiu būdu įmanoma atsikratyti darbuotojų be finansinių nuostolių – neišmokant atleistiems žmonėms kompensacijų ir pasukant viską taip, kad jie patys būtų laimingi galėdami nešti kudašių iš kompanijos.
Horizontalaus mobingo atveju klastingi apskaičiavimai – gan retas motyvas. Paprastai iš lygių sau tyčiojasi žmonės, elementariai kenčiantys nuo nuobodulio. Ypač liūdnais atvejais darbuotojo, paprastai naujoko pjudymas tampa viso kolektyvo egzistavimo forma. Pašalinę vieną auką, moberiai ieško naujos.
JAV egzistuoja specialus institutas The Workplace Bullying & Trauma Institute, kuris kasmet atlieka šios problemos tyrimus. 2007 metais situacija buvo tokia: dažniausias mobingas pasitaikė darbuotojų moterų atžvilgiu, be to, iš tos pačios lyties vadovių pusės (50%).
Vyrams prieš tai paminėtos damos buvo palankesnės – jų nukentėjo vos 30%. Mažiausiai paplitusi priespauda iš vadovų vyrų pusės. Jie terorizuoja 12% vyrų ir tik 8% moterų.
Nusiimkite savo kaukes
Dabar sėkmingas anglų verslininkas, praeityje – samdomas vadybininkas Timas Fildas devyniasdešimtųjų pradžioje savo kailiu patyrė visus mobingo „malonumus“ (Britanijoje šis reiškinys gavo šiek tiek kitokį pavadinimą – bulingas). Dabar Timas atvirai pasakoja, kad darbinio persekiojimo istorija jam baigėsi tokiu didžiuliu stresu, kad teko kone dviem metams atsisveikinti su profesija ir gydyti sveikatą.
Vis dėlto susidorojęs su savo problema jis mobingui paskelbė tikrą karą. Pirmasis žingsnis buvo pasitikėjimo telefono sukūrimas, kuriuo galėjo skambinti visi, patiriantys persekiojimą darbe.
Tuomet jis parašė savo pirmąją knygą „Bully in Sight“. Timas prisimena, kad telefonas buvo tiesiog įkaitęs nuo neįtikėtino skambučių kiekio. Devyniasdešimtųjų viduryje jis sukūrė didžiausią šiandien interneto svetainę, skirtą šiai problemai – www.bullyonline.com. Patarimą ir pagalbą čia gali gauti kiekvienas.
„Dešimtmečio pabaigoje mano gimtasis Stafordšyro universitetas atliko tyrimus, kurių rezultatai pribloškė, - sako Timas. – 53% britų tarnautojų, tai yra, maždaug 14 milijonų žmonių, vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šio reiškinio“. Išanalizavęs kelis tūkstančius mobingo atvejų per kone ketvirtį amžiaus, Timas sukūrė moberių tipologiją, kurią išplėtojo ir priėmė daug psichologų. Taigi skiriamos keturios labiausiai paplitusios kaukės.
„Monstro“ vaidmenį dažnai prisiima moterys, kurioms nėra svarbi kitų nuomonė.
„Dvigalvis drakonas“ – dauguma visų agresorių darbe (37%). Drakonai manipuliuoja kolegų nuomone, išmoningai už nieko neįtariančios aukos nugara skleisdami gandus ir apkalbas. Timas šį tipą taip pat vadina „ieškau dėmesio“ (attention-seeker) ir pažymi, kad dažnai šio vaidmens imasi būtent moterys.
„Jos moka sudaryti rūpestingo ir atjaučiančio žmogaus įspūdį, - „Elle“ sako Timas. – O jei savo siekių įgyvendinimui joms prireikia agresijos ir jėgos, mėgsta pasinaudoti vyru. Taip galima pasimauti ant jų tariamo draugiškumo ir netgi pabrėžtino susidomėjimo jumis.“
„Visažinis kritikas“ – antras pagal paplitimą agresorių tipas (30%), kuris nuolat, tiesiogiai arba per aplinkui reiškia nepasitenkinimą persekiojimo objekto elgesiu, bendravimo maniera, atvirai neigiamai atsiliepia apie jo darbo rezultatus, nuolat turi priekabių.
Jei atsidūrėte Kritiko akiratyje, galų gale ir pats suabejosite savo kompetentingumu. Nuo šio momento jūs spąstuose. Spyna užrakinta, raktelis atsidūrė laimėjusiojo kovą rankose. Jūsų neviltis – jam didžiausia palaima. Tiesa, Timas pripažįsta bent jau monstro profesionalizmą. Ir teigia, kad šį vaidmenį atskirais atvejais prisiima tiesiog profesionalės moterys, nemanančios, kad reikia įsiklausyti į aplinkinių nuomonę.
„Sargas“, arba, pagal Timą Fildą – „noriu būti“ (wannabe). Šiam tipui priklauso 20% „biuro kanibalų“. Dažniausiai tai – vyrai.
Jų tikslas – kontroliuoti visus resursus, nuo kurių priklauso sėkmingas darbo vykdymas (laikas, biudžetas, kolegų palaikymas) ir atkirsti nuo jų auką. Jai kaip toje pasakoje liepiama „nueiti nežinia kur, atnešti nežinia ką“. Taip pat Sargas virtuoziškai sukuria tokį įspūdį, kad visi, įskaitant persekiojamąjį, mano, jog užduotis neįvykdyta tik dėl aukos kaltės. Skirtingai nei Kritikas, Sargas dažnai neišsiskiria profesionalumu, jo intelektas gan ribotas, vis dėlto jis svajoja apie vadovaujamas pareigas.
„Pasiutęs gaidys“. Apie 14% moberių – vadinamieji atviri agresoriai (Timas vadina juos sociopatais). Nė kiek nesivaržydami jie provokuoja auką, stengdamiesi įtraukti ją į triukšmingų, rytietiško turgaus vertų aistrų turgų, su pajuoka ir viešu žeminimu. Tokio vampyro tikslas – kad ir kas būtų, įtraukti jus į skandalą: čia jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Vienintelis dalykas, ką galima pasakyti pozityvaus apie moberį Gaidį – tai, kad jis visuomet veikia atvirai ir jums niekuomet nereikės jo „išryškinti“.
Žinoma, mobingas iš tikrųjų klesti tik kompanijose, kur jis pasirodė seniai ir, nesutikdamas pasipriešinimo, ėmė plisti kaip infekcija. Timas Fildas tvirtina, kad stulbinančioje daugumoje atvejų personalo vadybininkai ne tik nepadeda persekiojamoms aukoms, bet ir patys dalyvauja jų pjudyme.
„Negalime nuneigti ir to, kad daug moberių puikiai jaučiasi dvigubame daktaro Džekilo ir misterio Haido vaidmenyje, - sako Timas. – Vadovybės akivaizdoje jie demonstratyviai kovoja dėl bendro reikalo. Tačiau kai tik vadovas uždaro duris, jie vėl virsta demoniškais Haidais.“
Šiandien tik Švedijoje priimtas specialus įstatymas prieš mobingą. Jo esmė ta, kad darbdavys privalo planuoti ir organizuoti darbą taip, kad užkirstų kelią psichologinei prievartai kolektyve. Jei tokių požymių pasirodytų, jis turi imtis tam tikrų nustatytų priemonių, kurios padėtų nutraukti darbuotojo persekiojimą. Taigi tai vienintelė šalis, kur darbdavys prisiima juridinę atsakomybę dėl mobingo atsiradimo.
Gynybos versija
Prieš priimdami galutinį sprendimą mesti darbą, daugiau primenantį gladiatorių areną, ir pradėdami naujos vietos paieškas, pabandykite išsiaiškinti situaciją. Galiausiai jau pati pastanga išspręsti konfliktą, o ne nusisukti nuo jo – taip pat neįkainojama profesinė patirtis.
Kaip žinoma, visi turi pažeidžiamų vietų, net monstrai. Klasikinis pavyzdys – vampyras ir česnakai. Tiesa, su verslo vampyrais kiek sunkiau, česnakais nuo jų neapsiginsite.
Agresoriai nemėgsta, kai už jų aukos nugaros atsiranda per daug guodėjų.
1. Pabandykite pradėti rašyti dienoraštį ir fiksuoti visus neigiamus momentus. Užsirašinėkite ten viską, kas jus jaudina santykiuose su kolegomis arba vadovu. Pavyzdžiui: „Vakar N. ne visai tiksliai perdavė man vadovo nurodymus. Todėl jis galiausiai prie visų išreiškė nepasitenkinimą mano darbu. Neįdaviau N. Ji tiesiog nutylėjo. O štai S. pasiūlė išgerti su ja kavos, stengdamasi mane padrąsinti ir davė suprasti, kad ji mano pusėje“.
Išanalizavę užrašus, galėsite gauti daug naudingos informacijos. Pirmiausia suprasite, kiek adekvačios jūsų pretenzijos kolegoms: ar puolimai sistemingi, ar tai atskiri, niekaip tarpusavyje nesusiję atvejai.
Antra, rasite žmonių, kuriems tikrai nepatinka tai, kas vyksta kolektyve. Pabandykite suburti apie save palaikymo grupę ir esant reikalui kliautis jos pagalba. Agresoriai nemėgsta, kai už jų aukos nugaros atsiranda per daug guodėjų. Tiesa, tenka pripažinti, kad kai kurie biuro moberių egzemplioriai tokiais atvejais tik dar labiau įsismagina.
2. Būtent dabar jums svarbu kaip niekad dėmesingai vykdyti savo tiesiogines pareigas, nevėluoti, neužtrukti per pietus. Nesuteikite moberiams pagrindo diskredituoti jūsų profesines savybes. Tegu padirba ties tuo patys.
3. Niekada nepradėkite šaukti. Viešas skandalas daugumai biuro vampyrų, ypač Gaidžiams – tikra palaima širdžiai. Be to, jiems atsiranda proga pasijusti įžeista puse, kuriai reikia visuotinos paguodos ir palaikymo. Nesuteikite jiems pagrindo švęsti.
4. Šis kelias – pats sunkiausias. Jums teks savo priešą paversti... sąjungininku. Kreipkitės į jį, tarkime, profesinio patarimo, leisdami suprasti, kad labai vertinate jo paramą. Šiuo atveju moberis iš pradžių pajus malonumą nusileisdamas iki savo aukos lygio. O bendro darbo metu jūs turėsite progos pasikalbėti su juo atviriau.
Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, bet toks metodas neretai suveikia. Jūs nuginkluojate priešininką – švelniai ir nesipriešindami paimate jam iš rankų kamuolį ir pasiūlote taikos pypkę. Tiesa, šis metodas taikomas tik tiems iš Kritikų, kurie kompetentingi savo srityje, gali įvertinti jūsų profesines savybes ir yra ne tiek iš prigimties blogiečiai, kiek tiesiog nesantūrūs žmonės, nenorintys savęs kontroliuoti.
5. Paskutinis dalykas, kuriam reikia ryžtis, jei niekaip nesiseka sureguliuoti konflikto savarankiškai, yra kreipimasis į aukštesnę valdžią kaip į trečiuosius asmenis. Didžiulė rizika, kad visas kolektyvas į jums ims žvelgti kaip į skundiką.
Pasiruoškite ir tam, kad vadovas nepanorės metęs visus darbus klausytis biuro gandų. Tiesa, jei jūs vertingas kompanijos darbuotojas ir kompanija į jus investuoja, arba jei jums žūtbūt svarbu išsilaikyti šiame darbe bent kurį laiką, verta pabandyti. Sutikite, juk nieko neprarandate.
Svarbu turėti omenyje, kad visos šios strategijos išgelbės jus tik tuo atveju, kai prieš jus moberis naujokėlis, neturintis atsparos kolektyve. Jei susidūrėte su patyrusiu kanibalu arba net su visu žmogėdrų klanu, protingiausia, ką galite padaryti – kuo greičiau ir be gailesčio palikti šią vietą. Nepaisant nei didelės algos, nei skambaus pareigų pavadinimo, nei kitų privalumų.
Jei vadovybė užmerkia akis į tokius reikalus, didelė galimybė, kad jūs patekote į nevykėlių laivą, kur vėliau bus stabdomas jūsų profesinis augimas. Taigi ar reikia apgailestauti dėl tokio praradimo?
