1974-ųjų pavasarį ir vasarą Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose plytinčių JAV regionų policija buvo apimta tikros panikos. Nerimą kėlė gerokai padažnėję pranešimai apie jaunų moterų dingimą, siunčiami iš įvairių Vašingtono ir Oregono valstijų vietų. Deja, įstatymų sergėtojai turėjo vos vieną kitą versiją, kurią būtų prasminga tikrinti, ir vargiai numanė, ką būtų galima įtarti vykdant nusikaltimus.
Vos per šešis mėnesius buvo pagrobtos šešios moterys. Kaip rašoma portale „All That‘s Interesting“, aukščiausią laipsnį panika pasiekė, matyt, tada, kai vidury šviesios dienos iš paplūdimio prie Samamišo ežero, prie kurio paprastai renkasi pulkai žmonių, dingo Janice Ann Ott ir Denise Marie Naslund.
Pats įžūliausias pagrobimas tapo lūžio tašku policijos vykdytame tyrime. Vėliau kelios moterys sugebėjo prisiminti, kad būtent tą dieną, kai dingo J. A. Ott ir D. M. Naslund, prie jų buvo priėjęs kažkoks vyriškis, mėginęs (laimei, bergždžiai!) prisivilioti jas prie savo automobilio.
Visos parodymus davusios moterys tądien jas užkalbinusį asmenį apibūdino kaip patrauklų jauną vyrą parišta ranka. Jis, esą, turėjo rudos spalvos „Volkswagen Beetle“ modelio automobilį ir prisistatė kaip Tedas.
Kai buvo paviešintas įtariamojo išvaizdos aprašas, policija sulaukė keturių skambučių iš žmonių, įvardijusių vieną ir tą patį Siatlo gyventoją – Tedą Bundy.
Keturi su policija susisiekę asmenys – tai kitados artimai su Tedu Bundy besibičiuliavusi mergina, artima jo draugė, buvusi kolega ir jam dėstęs psichologijos profesorius.
Deja, policija tuojau pat pasistengė gauti daugiau informacijos, privertusios suabejoti, kad T. Bundy gali būti įtariamasis: atrodė tiesiog neįtikėtina, kad tvarkingas teisę studijuojantis vyras be jokios kriminalinės priešistorės galėtų turėti ką nors bendro su moterų dingimu. Trumpai tariant, T. Bundy paprasčiausiai neatitiko šablono.
Tokio tipo išvados ne kartą labai padėjo T. Bundy per visą jo nusikalstamą odisėją. Turint omenyje, kad šis asmuo priskiriamas prie liūdniausiai pagarsėjusių serijinių žudikų, nesunku suprasti, kaip klaidingai oficiali jo biografija pakoreguodavo tyrimą. Belieka pasakyti, kad 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje T. Bundy aukomis tapo ne mažiau kaip 30 moterų. Jos buvo nužudytos įvairiose septynių valstijų vietose.
Kurį laiką T. Bundy sugebėjo apkvailinti kone bet ką – policininkus, kuriems nesukeldavo menkiausio įtarimo, kalėjimo sargybinius, iš kurių prižiūrimų kamerų sugebėdavo pabėgti, moteris, kuriomis manipuliavo, taip pat ir tą, kuri už jo ištekėjo, kai jis jau buvo suimtas. Deja, po pozityviai nuteikiančios Tedo Bundy išvaizdos gaubtu telkšojo nuodingais garais alsuojanti didžiausio blogio sampratą atitinkančių savybių pelkė.
