Moteris – 21-ų metų Bella Wright, – kaip paaiškėjo, buvo nužudyta, bet kas ją nužudė ir kodėl, dar ir dabar tebėra paslaptis. Ne vieną mįslę užminęs B. Wright nužudymas į kriminalistikos istoriją įėjo kaip Žaliojo dviračio byla, rašoma portale „Historic Mysteries“.
Kas buvo Bella Wright
Annie Bella Wright gimė 1897 m. liepos 14 d. ūkininko ir jo žmonos šeimoje. Ji užaugo Stoutono parapijoje, Lesteršyre. Iki sulaukė 12-os mergaitė lankė mokyklą, tačiau vėliau pradėjo tarnauti pas žmones, kad uždirbtų šeimai taip reikalingų pinigų.
Vėliau ji dirbo Lesterio gumos fabrike – maždaug už keturių mylių esančioje „Bates & Co.“ priklausiusioje įmonėje. Į darbą moteris nukakdavo važiuodama dviračiu – tai buvo pats paprasčiausias ir pats pigiausias keliavimo būdas.
Vietos žmonės Bellą mėgo, laikė ją malonaus būdo mergina. Tada, kai buvo nužudyta, Bella buvo susižadėjusi su Portsmute tarnavusiu Karališkojo laivyno jūreiviu ir labai greitai ketino su juo susituokti. Nekyla abejonių, kad jauna moteris su nekantrumu laukė, kada galės atversti naują gyvenimo puslapį.
Diena, kai buvo įvykdyta žmogžudystė
Ką Bella veikė savo žūties dieną – kokius darbus dirbo, kokius reikalus tvarkė ir su kuo bendravo, – žinoma daugiau negu pakankamai. Taigi, jai teko dirbti naktinėje pamainoje. Po darbo ji nuėjo į paštą išsiųsti laiško sužadėtiniui. Tada aplankė Gaulby kaime gyvenusį dėdę. Keletas žmonių paliudijo matę, kad Bella tikrai lankėsi pas dėdę, o į kaimą ją atlydėjo kažkoks anksčiau nematytas vyras. Į dėdės namus jis nėjo – liko laukti lauke.
Prieš pat devintą valandą vakaro Bella ir minėtas vyras paliko kaimą. Paklausta, kas tasai nepažįstamasis, Bella, esą, atsakė neturinti nė menkiausio supratimo, bet jai ir nesvarbu – jis jai netrukdo ir visai neerzina.
Maždaug po pusvalandžio ūkininkas J. Cowellas rado Bellą negyvą ir kaipmat apie tai pranešė, kam reikia, be to, pats sugrįžo prie jos kūno kartu su policininku ir gydytoju, pavarde Williamsas. Pastarasis nurodė perkelti kūną į netoliese stovėjusį tuščią namą. Apžiūrėjęs moterį, gydytojas patvirtino ūkininko spėliones apie tai, kad kelyje įvyko avarija.
Visgi policininko, konsteblio Alfredo Hallo, tokios išvados netenkino, todėl jis grįžo apieškoti vietos, kurioje Bella buvo rasta negyva. Tenai, arklio kanopos paliktoje žymėje jis rado į minkštą žemę įspaustą kulką.
Kadangi atsirado naujas daiktinis įrodymas, gydytojas darsyk apžiūrėjo Bellos kūną ir jau dabar patvirtino A. Hallo įtarimus. Po kairiąją moters akimi pavyko aptikti žaizdą. Kadangi veidas buvo kruvinas, žaizdos iš pradžių nesimatė: ji buvo pastebėti tik nuplovus kraują. Tai buvo kulkos palikta žaizda. Taigi, Bella buvo nužudyta.
Maždaug tada, kai Bella buvo nužudyta, be jos ir pirmiau minėto paslaptingo vyro, joks kitas asmuo nevaikštinėjo po aplinkinę vietovę – bent niekas nieko daugiau nebuvo pastebėjęs. Taigi, nekeista, kad visų dėmesys nukrypo į tą vyrą. Visi, kurie tą vyrą matė, sugebėjo gana tiksliai jį apibūdinti. Liudininkų parodymai sutapo, be to, visi kaip vienas akcentavo, kad vyras važiavo žaliu dviračiu.
Kas buvo Rolandas Lightas
Kad ir kaip detaliai buvo nupasakota vyro išvaizda ir apibūdintas jo dviratis, bylos nagrinėjimas įstrigo ir tik praėjus aštuoniems mėnesiams, po visiškai atsitiktinio įvykio reikalai pajudėjo iš aklavietės.
1920 m. vasario 23 d. Soar upe baržą tempęs trosas užkliuvo už sunkaus į vandenį nugrimzdusio objekto.
Baržos savininkas iškėlė tą objektą į paviršių. Tai, pasirodo, buvo žalias dviratis. Kažkas akivaizdžiai mėgino nutrinti jo numerį, tačiau policininkai sugebėjo jį įžiūrėti. Netrukus buvo išsiaiškinta, kad dviratis priklausė armijos karininkui Rolandui Lightui.
R. Lightas buvo surastas ir suimtas. Per apklausą jis neigė žmogžudystės metu buvęs netoli Litl Stretono kaimo. Deja, liudininkų parodymai bylojo ką kita: žmonės patvirtino, kad R. Lightas tikrai buvo tas vyras, kuris lemtingą vakarą visur lydėjo Bellą. Negana to, iš upės pavyko ištraukti ir dėklą su pistoletu bei kulkomis – lygiai tokiomis pačiomis kaip nusikaltimo vietoje rasta kulka.
Dėklas buvo išduotas kariuomenėje. Netrukus paaiškėjo, kad tai buvo konkrečiai R. Lightui išduotas dėklas. Kadangi įrodymų tarsi netrūko, nepaisant R. Lighto protestavimo ir tvirtinimo, kad yra nekaltas, 1920 m. birželį, vadinasi, praėjus beveik metams po Bellos nužudymo, byla nukeliavo į teismą.
Teismui pateikta nauja versija
Prieš teismą R. Lightas stojo turėdamas jau kiek kitokį įvykių ir savo paties dalyvavimo juose paaiškinimą. Jis patvirtino, kad tą vakarą matėsi su Bella, tačiau anksčiau jiedu, esą, nebuvo pažįstami ir susitiko tik per atsitiktinumą.
Remiantis R. Lighto teisme duotais parodymais, dviračiu privažiavęs sankryžą prie Gaulby kaimo jis pastebėjo jauną moterį, mėginusią pataisyti savo dviratį. Ta moteris ir buvo Bella. Ji, esą, pasiteiravo, ar R. Lightas neturįs veržliarakčio. Įrankios R. Lightas neturėjo, tačiau padėti sugebėjo.
Per trumpą pokalbį sužinojęs, kad Bella važiavo į Gaulby, R. Lightas pasisiūlė palaikyti jai kompaniją. Bella, esą, sutiko. R. Lightas patvirtino ir tai, kad, kaip sakė vienas iš liudininkų, jis laukė prie namų, kol Bella svečiavosi pas dėdę.
Vis dėlto R. Lightas kaip įmanydamas tvirtino, kad tuojau po to, kai Bella išėjo iš dėdės namų ir jiedu pasuko iš kaimo vedančiu keliu, vadinasi, prieš pat žmogžudystę, jis ir Bella atsisveikino ir išsiskyrė. Vėliau, perskaitęs laikraštyje apie tai, kas įvyko, jis, žinoma, supanikavo, kadangi suprato, kad apibūdintas vyras – tai jis ir kad tas vyras buvo laikomas žudiku. Štai kodėl R. Lightas pasistengė atsikratyti dviračio ir pistoleto.
Kadangi įrodyti, jog tikrai buvo šauta iš R. Lighto pistoleto, pasirodė neįmanoma, taip pat dėl ypač mandagaus karininko elgesio teisme, 1920 m. birželio 11 d. jis buvo pripažintas nekaltu. Vis dėlto Wrightų šeima įsitikinusi, kad R. Lightui pavyko išsisukti.
Daugybė dalykų taip ir nepaaiškėjo
Šis atvejis pateikė rimtą galvosūkį. Viena vertus, informacijos ir įrodymų – visa galybė. Kur Bella buvo ir ką veikė iki pat nužudymo, puikiausiai žinoma. R. Lighto papasakota versija, nors ir kelia rimtų įtarimų, vis dėlto gali būti ir teisinga ir, jeigu taip, įrodanti, kad jis nekaltas.
Kita vertus, žmogžudystės priežasties, motyvo taip ir nepaaiškėjo. Galbūt tai paslaptis, kurios R. Lightas neatskleidė? Gal ją žinojo ir nužudytoji? Sklido kalbos, kad iki sužadėtuvių Bella turėjo dar vieną gerbėją. Gal tas gerbėjas buvo R. Lightas?
Juk liudininkai tvirtino, kad R. Lightas į Bellą kreipėsi vardu, be to, juos stebint susidarė įspūdis, kad jie seni pažįstami, o ne ką tik susipažinę, kaip teigė R. Lightas. Be to, pasklido gandas, kad R. Lightas prasitarė vienam kartu tarnavusiam kariškiui tądien nužudęs žmogų, tiktai tą įvykį įvardijo kaip nelaimingą atsitikimą.
Taigi, ar R. Lightas nužudė Bellą? Teismas nusprendė, kad šitai neįrodyta, paskelbė vyrą nekaltu ir leido jam ramiai gyventi iki pat mirties 1975 m., sulaukus 89-erių. Deja, nepaisant teismo verdikto, R. Lighto pavardė visiems laikams liks susieta su Žaliojo dviračio byla – žmogžudyste, kuri galėjo būti jo suplanuota ir įvykdyta.
