Tikrasis šios įstabios moters vardas ir pavardė buvo Hanna Puacz. 1887 metų birželio 26 dieną ji gimė Rusijos imperijos Bresto mieste, lenkų kilmės Napoleono Puaczo ir Karolinos Massalskos šeimoje. Ganna yra rusiškoji Hannos forma, o Walskos pavardė savo skambesiu priminė mėgstamą jos šokį – valsą. Apie G. Walską sakoma, kad ji kolekcionavo augalus bei vyrus ir jai puikiai sekėsi tiek viena, tiek kita.
Ganna nuo pat jaunystės buvo ryški asmenybė. Iš Bresto ji persikėlė į Paryžių, kad galėtų mokytis vokalo ir taptų operos dainininke.
Ypatingo talento ji neturėjo, tačiau įgimtas užsispyrimas ir pinigai leido jai samdytis vokalo mokytoją, o vėliau net gastroliuoti po pasaulį. Jos vyras Haroldas F. McCormickas negailėjo lėšų jos, kaip operos dainininkės, karjerai ir net įkvėpė kai kuriuos Orsono Welleso filmo „Citizen Kane“ („Pilietis Keinas“) scenarijaus aspektus. Nepaisant didžiulių pastangų, buvo akivaizdu, kad Ganna tėra vidutinė dainininkė. Pasakojama, kad Havanos teatre rodant Umberto Giordano operą „Fedora“, G. Walska taip „nusidainavo“, kad žiūrovai apmėtė ją supuvusiomis daržovėmis.
Pirmuoju Gannos sutuoktiniu tapo Rusijos baronas Arcadie d`Eingornas, už kurio ji ištekėjo 1904 metais. Jis buvo turtingas, bet piktnaudžiavo alkoholiu, ir po dviejų metų santuokos Ganna paprašė skyrybų. 1915 metais baronas mirė nuo tuberkuliozės.
Pirmojo Pasaulinio karo metais G. Walska emigravo į Ameriką, kur sutiko antrąjį savo vyrą – endokrinologą iš Niujorko Josephą Frenkelį. Ši jos santuoka taip pat nebuvo ilga. Pora susituokė 1916 metais, o 1920 metais J. Frenkelis mirė.
Būtent Amerikoje Ganna sutiko turtingiausius savo vyrus. Iš pradžių ji užmezgė romaną su kilimų magnatu, multimilijonieriumi Alexanderiu Smithu Cochranu, kuris buvo vadinamas geidžiamiausiu Niujorko jaunikiu. Už jo G. Walska ištekėjo 1920-aisiais, bet po metų išsiskyrė. Per skyrybas Gannai atiteko 3 mln. dolerių ir papuošalų su briliantais kolekcija.
Tuomet 1920 metais sekė sąjunga su milijonieriumi H. F. McCormicku. Už jo ištekėjusi Ganna sugebėjo įsigyti Eliziejaus laukų teatrą Paryžiuje.
Tuo metu Ganna ne tik dainavo bet ir buvo pradėjusi nuosavą verslą – tualetinio vandens gamybą. G. Walskos santuoka su H. F. McCormicku truko devynerius metus, bet taip pat baigėsi skyrybomis, kurios Gannos sąskaitą papildė dar 6 milijonais dolerių.
Nuo 1938 iki 1941 metų G. Walska buvo ištekėjusi už fiziko Harry Grindelio Matthewso, išradusio vadinamą mirties spindulį. Penktasis Gannos sutuoktinis mirė nuo širdies infarkto, ir būtent tais metais našlė įsigijo žemės sklypą, kad įkurtų prieglaudą... Tibeto vienuoliams.
Dvasinėmis praktikomis G. Walska itin susidomėjo ištekėjusi už paskutinio savo vyro – jogos mokytojo Theoso Bernardo. Jie susituokė 1942 metais, bet po ketverių metų išsiskyrė.
Savo parką Ganna nusprendė pavadinti Lotosų žeme – šio švento augalo garbei. Tiesa, Tibeto vienuoliams taip ir nepavyko atvykti į šį parką, nes karo metais buvo sudėtinga gauti Amerikos vizą. Ganna parke įkūrė atskiras zonas su įvairiais augalais, iškasė tvenkinius, kuriuose žydėjo lotosai, įrengė fontanus, įkurdino statulas ir astronominį laikrodį.
Antrojo Pasaulinio karo veteranų garbei Ganna parke pasodino citrinmedžių. Lotosų žemėje yra ir specialus draustinis, kur gyvena egzotiškų rūšių drugeliai. Parko centru tapo rožinis namas, kurį supa kaktusai. Šios vietos landšaftas primena Meksiką.
Visą likusį savo gyvenimą Ganna paskyrė šio sodo puoselėjimui. Ji kūrė, plėtė, persodino ir prižiūrėjo parko augalus. Kad turėtų lėšų sodo priežiūrai, ji pardavė savo brangenybes.
Ganna mirė 1984 metų kovo 2 dieną, sulaukusi 96 metų. Ištaigingas parkas atiteko jos įkurtam fondui – „Ganna Walska Lotusland Foundation“. Įdomu tai, kad prabėgus keliems metams, į šio fondo sąskaitą buvo pervestas 1 mln. dolerių. Kas nusprendė paremti Lotosų žemę, liko neaišku.
