Mokslininkų vertinimu, tų dantų amžius galėtų svyruoti nuo 42 iki 52 tūkst. metų.
Remiantis portale „Science in Poland“ skelbiama informacija, dabar tas radinys prarado savo unikalumą – jis nebelaikomas seniausiu, kadangi Ciemna oloje atrastas kitas – du pirštų kaulai, kitados priklausę mažam neandertaliečių vaikui.
Yra pagrindo manyti, kad kaulus buvo nurijęs didžiulis paukštis. Jų amžius galėtų būti maždaug 115 tūkst. metų, rašoma portale „The Vintage News“.
Šias išvadas patvirtino mokslų daktarė Anita Szczepanek iš Jogailos universiteto Krokuvoje ir profesorius Erikas Trinkausas iš Vašingtono universiteto Sent Luise, Misūryje.
Mokslininkai nurodė, kad kaulai – gana prastai išsilaikę, itin akyti, nusėti nedidelių skylučių.
„Remiantis analizės rezultatais, šie ypatumai atsirado pabuvojus didelio paukščio virškinimo sistemoje. Tai pirmas žinomas ledynmečio laikotarpiu datuojamas tokio tipo pavyzdys“, – sakė profesorius Pavelas Valde-Nowakas iš Jogailos universiteto Archeologijos instituto.
Mokslininkas mano, kad mažametį vaiką paukštis galėjo užpulti arba rasti jau mirusį ir dalį jo suėsti. Abi šios prielaidos vienodai pagrįstos.
Kadangi kaulai – ypač prastos būklės, jų DNR išsiaiškinti neįmanoma, tačiau beveik nekyla abejonių, kad jie priklausė neandertaliečių atstovui.
Profesorius P. Valde-Nowakas tokį savo įsitikinimą grindžia ta aplinkybe, kad kaulai buvo rasti kitados gilioje olos atkarpoje, kurioje buvo aptikta neandertaliečiams priklausiusių akmeninių įrankių.
Gali būti, kad neandertaliečiai gyveno oloje arba naudojosi ja tik tam tikrais sezonais. Mažamečio kaulai, apie kuriuos čia pasakojama, buvo atkasti prieš kelis metus, įsimaišę tarp daugybės gyvūnų kaulų, bet tik dabar, po išsamios analizės, pavyko išsiaiškinti, kad tai – Homo genties atstovo liekanos.
Radinio svarbą didina tai, kad iki pastarojo meto Lenkijoje buvo pavykę aptikti tik vieno kaulo, priklausiusio šiuolaikinių žmonių porūšio atstovui, fragmentus.
Remiantis portale „BestNews“ pateikta informacija, kaulus prarijęs paukštis veikiausiai priklausė fororakinių grupei. Mokslininkai įsitikinę, kad tada, kai po meteorito smūgio išnyko dinozaurai, būtent šios paukščių grupės atstovai iškilo į aukščiausią tašką maisto grandinėje ir išsilaikė jame maždaug 60 metų.
Tuo metu gyvavo 17 fororakinių paukščių rūšių. Pagrindinis jų maistas buvo žolėdžiai žinduoliai. Paprastai mokslininkai teigia, kad dauguma šios grupės atstovų išmirė maždaug prieš milijoną metų, bet esama įrodymų, jog kai kurie fororakinių giminaičiai gyveno ir prieš maždaug 10 tūkst. metų.
Kad ir koks įspūdingas atrodytų Lenkijoje aptiktas radinys, savo unikalumu tie kaulai nė iš tolo neprilygsta apskritai kada nors rastoms seniausioms žmogaus fosilijoms. 1974 metais Etiopijoje archeologų komanda aptiko skeletą, kurio amžius – maždaug 3,2 mln. metų.
Dėl menkų matmenų skeletas buvo priskirtas moteriai ir pramintas Lucy. Tas skeletas priklausė naujai ankstyvųjų žmonių rūšiai ir išplėtė evoliucijos tyrimų ribas iki naujų, dar nepažintų horizontų.
Milijono metų senumo žmogaus fosilijų buvo rasta ir Europoje. Kaip buvo rašyta portale „ScienceAlert“, per neseniai atliktą tyrimą gauti rezultatai parodė, kad žmonės pirmiausia galėjo išsivystyti Europoje ir tik vėliau – Afrikoje.
Mokslininkai ypač išsamiai ištyrė Graikijoje rastą suakmenėjusį žandikaulį ir Bulgarijoje iškastą priekinį dantį. Šios fosilijos, kaip manoma, priklausė rūšiai, žinomai hominidų pavadinimu.
Vis dėlto pasitelkus mikrotomografijos metodą ir atlikus erdvinę rekonstrukciją, tarp šiuolaikinių žmonių ir jų pirmtakų kaulų pavyko aptikti tam tikrų panašumų.
Kad ir kaip būtų, aišku viena – ligšiolinis žmogaus fosilijų radinių sąrašas dar nėra baigtinis. Todėl kol kas tegalima vien numanyti, kada, kur ir kaip pirmykščiai žmonės žengė pirmuosius žingsniu evoliucijos keliu ir šitaip nubrėžė ribą, atskyrusią mus nuo beždžionių ir hominidų.
Štai kodėl dėmesio vertas yra kiekvienas radinys, neišskiriant nė to, kuris buvo aptiktas Lenkijoje: kiekvienas jų po truputį priartina prie suvokimo, kaip ir iš ko mes atsiradome.
