Su didele pagarba ir nuoširdumu sveikinu visus su Nauju prasmės ratu!
Atrodo, tamsusis periodas baigia nuslinkti ir mano gyvenime.
Jei skaitote mano laišką, o gal šiuo metu išgyvenate tamsų gyvenimo periodą, tikrai skaitykite mano pasakojimą iki pabaigos.
Tą vakarą nebuvo nei nuotaikos, nei energijos, nei jokio gyvenimo džiaugsmo. Nusiminusi krypavau maršrutu „šaldytuvas – lova – televizorius“, kol atėjo seniai matytos bičiulės žinutė – kvietimas išeiti pasivaikščioti.
Jei kviečia, vadinasi reikia eiti, nes kitą sykį kvietimo gali ir nesulaukti, pamaniau. Nesidažiusi ir naminiais drabužiais apsivilkau paltą ir išėjau...
– Pasiruošk netikėtumams, – nepasakiusi tikslios vykimo krypties, ji užvedė mašiną ir pajudėjome.
Iš tikrųjų važiavome daryti kalėdinių dovanėlių. Ruošimasis šventei – nuteikė stebuklingai gerai. Mėgavausi kiekviena kūrybos minute, kiekviena akimirka. Rezultatas suteikė daug džiaugsmo, fotografavomės ir buvome laimingos.
Padariau dovanėlių artimiesiems, dar vieną padovanojau vienišai kaimynei močiutei. Jaučiausi laiminga ir reikalinga.
Padėkojau savo bičiulei, kurią laikau optimiste ir sektinu pavyzdžiu. Ji kasdien randa kuo žavėtis, stebėtis, mokytis. Kartais reikia tiek nedaug: tik turėti šalia įkvepiantį pavyzdį, o kai atsiduri sunkioje padėtyje, pabandyti daryti kažką kitaip, neįprastai ir netikėtai.
Namuose papuošiau Kalėdų eglutę, po kuria laukia dovanos.
Žmogus gauna energijos ne iš maisto ar miego, o iš džiaugsmo. Prisimenu vaikystę: jeigu džiaugdavausi, pamiršdavau pavalgyti, o ir daug miego man nereikėjo.
Šiais metais per Kalėdas pažadėjau sau iškelti didelius gyvenimo ir kūrybos tikslus. Kad galbūt kažkam ateinančiais metais tapčiau optimizmo pavyzdžiu.
Juk visada gyvenime turi pasirinkimo galimybę...
Jaukių ir stebuklingų švenčių!
Pagarbiai, Asta
