Karalius Mindaugas pas Anicetą apsigyveno prieš dešimtmetį. Pirmiausia vyras sumeistravo karūną, tada, parsivežęs medienos, pagamino ir kūną. „Kodėl Mindaugas? Juk karalių Lietuvoje turėjome tik vieną. Mums, lietuviams, jis labai svarbus. Šalia valdovo ir Morta – kaipgi karalius be karalienės? Jie visada kartu“, – aiškino A. Kutrevičius.
Prie pat šių istorinių asmenybių – žaltys. Pasak meistro, lietuvių mitologija be žalčių neįsivaizduojama – daugelyje pasakų, padavimų pasakojama apie šiuos gyvius. Net ir vesdamas į savo dirbtuves vyras juokais perspėja: yra keli žalčiai, saugokitės, kad neįkąstų.
A. Kutrevičiaus darbo vieta keičiasi su metų laikais. Vasarą jis darbuojasi šalia gyvenamojo namo įrengtose patalpose – juose pilna pradėtų ar jau baigtų darbų, įrankių, lentų, kitų medžiagų – taigi pati tikriausia kūrybinė netvarka. Atėjus rudeniui, panevėžietis kuria namuose – ten, mažame kambarėlyje, įgyvendina gimusias idėjas.
Darbais pasakoja apie Lietuvą
Mindaugas ir Morta – tai tik įžanga į karališkos tematikos A. Kutrevičiaus darbų kolekciją. Ant dirbtuvių durų pakabinti visi valstybės valdovui reikalingiausi atributai – kardas, karūna, sveikintis tiesiasi ir paties karaliaus ranka, padabinta didžiuliu žiedu. Šalia – žaismingas užrašas „Labas“. Karališką kolekciją papildo ir kita atributika – pavyzdžiui, ši puošni ir originali valdovo karūna. Kiekvienas darbas turi savo istoriją. Rodydamas senus įrankius, kirvukus, Anicetas rimtu balsu pasakoja, kaip prieš kelis dešimtmečius kasdami kanalizaciją meistrai aptiko kažin kokius senus daiktus, menančius XIII amžių.
„Jie – Mindaugo laikų, tad ir gatvė jo vardu pavadinta“, – tikino. Šalia stovinti Aniceto žmona Irena juokiasi – ji įpratusi prie vyro fantazijos ir kūrybiškumo. Žino, kad kiekvienas jo darbas turi istoriją – tikrą ar sugalvotą. Tačiau didžiausias A. Kutrevičiaus įkvėpimas – Lietuva. Tai visuose kūriniuose atkartojama tema.
Aniceto ir Irenos namus puošia ir iš nacionalinės valiutos – lito – pagamintas Lietuvos žemėlapis, ir valstybės tūkstantmečiui skirta simbolika, ir prieš dešimtmetį sukurtas geležinis vilkas.
Daug liaudies pasakas ir padavimus atspindinčių, senuosius Lietuvos kaimus vaizduojančių elementų – mąsliai stebinti pelėda, jau minėti visur susirangę žalčiai, pro tvoros tarpus kyšančios žąsų galvos, džiūstantys ąsočiai…
Profesiją pakeitusi kūryba
Žiūrint į A. Kutrevičiaus darbų gausybę galima pagalvoti, kad tuo jis užsiima visą gyvenimą. Vis dėlto keturiasdešimt šešerius metus šio žmogaus kasdienybė buvo kitokia. Dirbdamas „Panevėžio pieno“ vyriausiuoju mechaniku, jis pastatė ne vieną pieninę Šiaurės Lietuvoje. Pieno kombinate, jis sutiko ir būsimąją žmoną Ireną. „Po darbų vykdavo tautinių šokių vakarai. Tikom vienas kitam pagal ūgį, taip ir „susišokom“, – šypsodamasi pasakojo I. Kutrevičienė.
Per kelias dešimtis drauge praleistų metų jiedu užaugino dukrą, anūkes. Akivaizdu, kad joms žaislų niekada netrūko – jais pasirūpindavo idėjų kupinas senelis. O prieš septyniolika metų darbą palikęs vyras pagaliau galėjo visą dėmesį skirti kūrybinei veiklai – drožinėti, kurti eilėraščius, rašyti knygas.
2007-aisiais Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centre buvo pristatyta medžio drožinių paroda „Angelai“, kurioje eksponuota daugiau nei 80 A. Kutrevičiaus darbų.
Panevėžietis yra sukūręs kelis tūkstančius eilėraščių – dalis jų publikuoti išleistuose rinkiniuose „Mano padangė“, „Mano dienoraštis“ ir „Mums tūkstantis metų“. Profesinę veiklą A. Kutrevičius įprasmino ir išleisdamas „Pieno ąsotėlio istoriją“ – albumą apie Šiaurės Lietuvos pieno pramonę. Vyro kūryba puošia visus namų kampus bei kiemą.
Energijos semiasi iš veiklos
Pasiteiravus, ar vyras darbuojasi kasdien, I. Kutrevičienė šypsosi. „Jis visada su užrašų knygute – dieną, naktį. Vis gaudo idėjas. Visuomet ką nors dirba. Jeigu nedrožinėja, tai eilėraščius rašo. Jeigu nekuria, sukasi kieme – pjauna žolę, agurkus laisto…“ – pasakojo moteris.
Žmonai pritaria ir Anicetas. „O kaip kitaip? Aišku, kasdien. Vieną dieną vienas darbelis, kitą – kitas. Apskritai gyvenime vadovaujuosi tokia mintimi – kasdien turi ką nors padaryti. Kad ir labai nedaug, bet kasdien. Kiti sako, kad nėra laiko, bet tu, žmogau, minutei kitai prisėsk, parašyk, padaryk ir atidėk rytdienai. Kitą dieną – vėl taip pat. Po kurio laiko atsigręši ir pamatysi, kiek nuveikei, kiek pasiekei, koks talentingas esi. Energijos atsiranda, kai ką nors veiki“, – tvirtino 83 metų senjoras.
Atrodo, kad A. Kutrevičiaus kūrybinėms idėjoms ribų nėra, o prie kitų darbų stovintis karalius Mindaugas primena, jog drožinio autorius apie Lietuvą galvoja, jai kuria ne kartą per metus, o kasdien.
Skaitykite daugiau www.naujienos.lt.
