Tragiški Naujieji apvertė gyvenimą: mėnuo komoje, „Chorų karai“ ir kiti Viktoro nuotykiai

Kartais žmogui reikia kone numirti, kad prisikeltų gyvenimui. Taip teigia vilnietis Viktoras, išgyvenęs dujų sprogimą, mėnesio komą, galybę operacijų. Jo praeitį ženklina gilūs randai, tačiau šiandien vilnietis į ateitį žvelgia kaip niekada blaiviai ir šviesiai.

Baltarusijoje, Gervėčių krašte gimusį Viktorą mama norėjo registruoti Vyto vardu, bet valdininkas, net ne baltarusis, pasipriešino, atseit, koks Vytas sovietinės Baltarusijos teritorijoje, ir mama buvo priversta nusileisti. Girių mokykloje baigęs 8 klases, jis atvažiavo į Vilnių mokytis. Pasibaigus tarnybai sovietinėje armijoje įsidarbino, susipažino su būsima žmona.

Pareiškimus nunešė antrą pažinties dieną

„Jaunatviškai įsimylėjau. Man 23-eji, jai – 21 metai. Antrą pažinties dieną nunešėm pareiškimus tuoktis. Po metų gimė pirma dukra, paskui antra. Aš tada dirbau kranininku, ji virėja. Susitaupę pinigų kartą per mėnesį eidavome į restoraną. Vakarais irgi išgerdavome, bet ne per daug – dėl romantikos“, – pasakojo Viktoras.

Dirbti ir uždirbti, kad šeimai nieko netrūktų, jam buvo norma, tad neretai dirbdavo dviem pamainom. „Dar imdavau atostoginius ir neidavau atostogauti. Po 5 tūkst. litų ant popieriaus užrašydavo. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, tačiau jų vis viena kažkaip trūkdavo, gal kad žmona išlaidavo?“ – svarstė DELFI pašnekovas.

Kaip prisimena Viktoras, su metais pradėjo vis dažniau išgėrinėti. „Su darbdaviais buvome pasirašę sutartį, kad meistrai bet kada gali darbuotojus patikrinti alkotesteriu. Tačiau pirmadieniais man jau reikėdavo pachmielo, tad su senbuviais per pertraukėles išgerdavom butelį degtinės ir dirbdavom toliau“, – atviravo jis.

Penktadieniais po naktinės pamainos su draugu užvažiuodavo į naktinę parduotuvę, nusipirkdavo degtinės, užkandos ir prie namų automobilyje kalbėdami apie politiką dar išgerdavo. „Kai grįždavau namo, jau šeima keldavosi. Tačiau kartais rasdavau tik dukras“.

Pamatė žmoną su kitu

Šeimoje prasidėjo barniai, bet vyras guodėsi, kad stengiasi dėl vaikų, uždirba pinigų, gyvena su uošviais keturių kambarių bute, dukroms už šimtą litų gali pirkti barbes.

„Dar sugalvodavom su žmona pasidaryti vakarienę, užsidėti muzikos, pakalbėti prie taurelės. Bet su laiku viskas primityvėjo, prasidėjo neištikimybės, konfliktai“, – pasakojo jis.

Kartą grįžęs po naktinės pamainos rado žmoną miegančią su kitu vyru. Išėjo iš namų, greitai susiradęs nuomai lauko virtuvėlę už 200 litų. Tris mėnesius gyveno vienas. Paskui per internetą susipažino su moterimi iš Kauno. Nesakė jai, kad turi problemų su alkoholiu. Ir pats to nepripažino.

Lemtingi Naujieji

Draugė pakvietė Viktorą švęsti Naujųjų į Kauną, priėmė savo name, paruošė šventinį stalą. Tačiau paprašė lukterėti, kol su šventėmis pasveikins artimuosius – iki 23 val. pabus su jais, o paskui sutikti Naujųjų atvažiuos pas jį.

„Aš jos laukiau, išėjau pasivaikščioti. Kioske paėmiau pora skardinių alaus. Tačiau grįžęs išgėriau alkoholį, kuris buvo skirtas šventei. Faktas, vos atsimenu, kai ji atvažiavo. Ryte ji tylėdama atvežė mane į stotį. Namuose išgėriau alaus, kurio nusipirkau už likusius pinigus, ir užmigau. Pusę ketvirtos ryto mane pabudino košmariškas sapnas. Nusprendžiau pasitraukti iš gyvenimo. Praėjus kvailumui atsikėliau eiti į darbą. Pasidariau sumuštinių. Galvoju, reikia arbatos pasiruošt. Uždegiau degtuką - ir sprogimas“, – kaip šiandien prisimena Viktoras.

Sprogimas išsviedė lauk, skeveldra išmušė dantis

Kaip čirška ant keptuvės spirgai – taip visas čirškantis, užsidengęs akis padegėlis ieškojo durų iš kambario, kol sprogo buvęs pustuštis plieninis dujų balionas. Sprogimo banga jį išsviedė lauk, skeveldra išmušė dantis.

„Sąmonės nepraradau. Kaimynas iškvietė medikus, ugniagesius ir pylė man ant rankų vandenį. Skausmas buvo neįmanomas. Rėkiant lengviau ištverti. Atvykę medikai suleido vaistų ir aš atsijungiau, prieš tai spėjęs išlementi savo asmens kodą“, – pasakojo stebuklingai išgyvenęs vilnietis.

Atsibudo mirtininkų palatoje

Pagal asmens kodą pareigūnai rado jo žmoną. Tačiau ligoninėje jį aplankė tik uošvis, brolis. Jam medikai pasakė, kad jei Viktoras ir gyvens, greičiausiai nebevaikščios.

„Daugiau nei mėnesį praleidau komoje. Atsimenu, pririštas mirtininkų palatoje, nuogas guliu. Bandė mane maitinti, bet priešinausi. Ateidavo lankyti bendradarbis Gintas su žmona Stase. Jos balsą atpažindavau ir tada leisdavausi pamaitinamas. Jie – labai geri žmonės, ir dabar bendraujame. Iš dėkingumo visiems, kurie manęs bėdoje neapleido, dabar ir pats savanoriauju: Maltos ordine, Tautmilės prieglaudėlėje ir truputį Valakupių reabilitacijos centre, kur baiginėju darbinės reabilitacijos programą“, – vardijo DELFI pašnekovas.

Dukroms buvo šokas

Po nelaimės perkeltas į bendrąją palatą jis nesuprato, kad nevaldo kojų – kėlėsi ir krito. Dukrų pas jį ilgai neleido, nes dar buvo nepilnametės, o jis baisiai atrodė.

„Kai pirmą kartą įleido dukras, veidas buvo sutvarstytas, purškiamas putomis, o visos rankos išdegę. Kojų raumenų irgi nebuvo. Akys dėl randų neužsimerkė. Joms buvo šokas“, – prisiminė Viktoras.

Maždaug po keturių mėnesių reabilitologė Birutė aiškiai pasakė: „Jei nesikelsi – nebevaikščiosi“. Prireikė didžiulės valios stotis ant kojų ir bandyti eiti. Be darbuotojų pagalbos nebūtų pavykę.

Viktoras buvo draustas, tačiau niekas nesutvarkė dokumentų, tad į reabilitaciją Birštone jis buvo nuvežtas ligoninės transportu. „Jau po truputį vaikščiojau, tačiau nugaroje buvo išdegusi skylė, trūko kelių milimetrų iki stuburo. Ta vieta ilgiausiai gijo. Tačiau į Birštoną jau važiavau be įtvarų, po kelių odos persodinimo operacijų. Galima sakyti, buvau kaip bomžas – be savų drabužių, be pinigų. Neturėjau netgi telefono. Galvojau, kaip reikės grįžti namo? Kažkaip prisiskambinau uošviui, kuris su vyresniąja dukra organizavo mano parvežimą, brolis davė 50 litų benzinui. Žmona su naujuoju draugu jau buvo išskridusi į Airiją. Esu labai dėkingas uošviui, kad jis tuos tris mėnesius, kai dukros gyveno be mamos, jomis rūpinosi, iš savo pensijos išlaikė“, – sakė Viktoras.

Padėjo buvę darbdaviai

Prieš pat rugsėjo pirmąją grįžęs iš reabilitacijos vyras puolė tvarkyti dokumentų, kad gautų ligos pašalpą. Sunkiu metu jį pinigais parėmė buvę darbdaviai – bendrovės „Narbuto ir Co” bei „Vilniaus baldai”.

Grįžus namo Viktoro sveikata staigiai pablogėjo – supūliavo kairė akis, tad su greitąja buvo išvežtas į ligoninę. „Nežinau, kam dėkoti, kad neapakau“, – sakė per dvejus metus devynias operacijas iškentęs vilnietis.

Dukros nufilmavo ir parodė, kaip elgiasi girtas

Ketverius metus jis nebevartoja svaigalų. Pripažinti priklausomybę jam padėjo dukros – nufilmavo ir parodė, kaip jis elgiasi išgėręs: „Man atrodė, kad buvo ramus vakaras, tiesiog nuėjau miegoti, o pamačiau, kad vos nesusimušiau su uošviu, dukroms prikalbėjau nesąmonių, kad jas išlaikau ir panašiai“.

Vyresnioji dukra tada pasakė: „Tėti, tu alkoholikas“. Jis pabandė savaitę neragauti nė lašo. Antrą savaitę pradėjo lįsti mintys, kad būtų gerai išgerti, o trečią – vien tik alkoholis galvoje. Spjovęs į viską dvi savaites be perstojo gėrė.

Girti konfliktai baigdavosi areštinėse ar blaivyklose. Per 2 metus po ligoninių etapo Viktorui buvo surašyti maždaug 6 administracinės teisės pažeidimų protokolai.

Prižiūrėdamas Stano „Benamių chorą“ ir pats uždainavo

Pripažinęs priklausomybę nuo alkoholio Viktoras dalyvavo Minesotos programoje, o savanoriaudamas Maltos ordine papuolė į televizijos projektą „Chorų karai“.

„Stano vadovaujamam benamių chorui reikėjo žmogaus, kuris per filmavimus žiūrėtų tvarkos, kad choristai nevartotų narkotikų, neprisigertų. Buvau atsakingas už tai, o kartu bandžiau ir dainuoti“, – paaiškino Viktoras.

Lydimas trijų merginų

Pastaruosius 10 metų Viktorą lydi 3 lemtingos merginos. „Dvi iš jų – dukros, kurios manimi patikėjo ir tiki iki šiol. Aštuntas Kūčias iš eilės sutinku su dukromis”, – pasidžiaugė jis, paatviraudamas, kad jau septintus metus myli Vitaliją

Pasak Viktoro, dabar jis niekam jokio pykčio nejaučia, supranta, kad visur yra dviejų pusių kaltės: „Taisau, ką dar įmanoma ištaisyti nepakenkus kitam ir susitaikau kasdien su negrįžtamais praradimais“.

Buvusiam savo uošviui Viktoras kaip Maltos ordino savanoris nešioja maisto, žiemą-vasarą maudosi Vilnelėje, o kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį bėgioja su sveikuoliais už blaivią Lietuvą.

*****************************************************************

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba	Telefono numeris	Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai	8 800 28888	I-VII visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai	116 111	I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.	8 800 77277	I-V 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	8 800 66366	I-VII 10:00 - 21:00
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	116 123	I-VII visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt	Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas	Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“	Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail]	Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“	Rašyti el. paštu: [e-mail]	Atsako per tris dienas

Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt

Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.