Julius apie JEK veiklą ir galimybes pasakoja tinklaraščiui Euroblogas.lt.
– Kuo Jaunimo Europos komanda veikla yra išskirtinė?
– Jaunimo Europos komanda yra jaunų žmonių tinklas, kurio pagrindinis tikslas – skleisti informaciją apie Europos Sąjungą (ES) savo bendraamžiams. Komandai priklauso daugybė jaunų žmonių iš visos Lietuvos, daugiausia moksleiviai, bet kartais prisijungia ir studentai. Švietėjiškoji JEK veikla neapsiriboja tradicinėmis pamokomis, nariai skatinami pasitelkti kuo išradingesnius būdus perduoti informaciją − organizuojamos viktorinos, orientacinės varžybos, kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje rengiamas Europos egzaminas savo bendruomenėse, protmūšiai „Europrotai“ ir kt.
Ši idėja patraukli todėl, kad grindžiama principu jaunimas – jaunimui. Taip atsisakoma įprasto pamokamojo tono ir visa informacija grindžiama asmenine patirtimi. Pavyzdžiui, daugelis JEK narių jau yra dalyvavę jaunimo mainuose ir gali pasidalinti savo įspūdžiais apie ES jaunimo galimybes, o apie ES institucijas žino ne tik iš oficialių puslapių.
– Kokias kompetencijas ir įgūdžius lavina dalyvavimas JEK veikloje? Kokia neformalaus ugdymo naudą pastebėjai?
– Manau, kad neformalus ugdymas Lietuvoje nuvertinamas. Dalyvaujant įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje, jaunam žmogui suteikiama proga ugdyti tokias kompetencijas, į kurias mokykloje nekreipiamas didelis dėmesys − viešojo kalbėjimo įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas, ugdomas atsakomybės jausmas, nuoseklesnis požiūris į karjeros planavimą, išmokstama išlipti iš mokyklinių kalbėjimo/rašymo/galvojimo šablonų ir į keblias situacijas pažvelgti kūrybiškai. Šiuos įgūdžius ugdo ir JEK.
– Kokias galimybes atveria savanoriavimas JEK?
– Ši komanda sutelkia pačius išradingiausius ir vietoje nerimstančius jaunus žmones, o tai reta. Tokiame būryje susipažįsti su bendraminčiais, gimsta bendrų iniciatyvų, idėjų, tobulėji ir skatini kitus neatsilikti. Daugelis narių vėliau sako, kad JEK buvo pirmasis jų laiptelis kitų veiklų link, nes skatinamas JEK ir regione veikiančių jaunimo NVO bendradarbiavimas suteikia galimybę susipažinti su įvairių iniciatyvių veikla, o vėliau prie jų prisijungti.
Savanorystės metu taip pat susipažinau su nuostabiais žmonėmis, kurie mane daug ko išmokė. Jaunimo Europos komanda ir savanoriška veikla apskritai leidžia save išbandyti įvairiose situacijose, mokytis iš klaidų ir nebijoti klausti kvailų klausimų. Labai mėgstu tai, ką dabar darau − o tai nebūtų įmanoma be atradimų savanorystės metu.
JEK kadencijos metu taip pat vyksta įvairūs mokymai, kurių metu plečiamas akiratis ne tik ES temomis, bet ir mokomasi renginių organizavimo, viešinimo, lavinami įvairūs praktiniai įgūdžiai. Prisimenu pirmuosius savo mokymus komandoje − buvo labai produktyvios dienos, praleistos bendraminčių būryje. Tai vertingiausia patirtis, kurią vėliau galima panaudoti ir kituose projektuose.
Galiausiai, visi JEK nariai turi galimybę išvykti pažintiniam vizitui į ES institucijas Briuselyje, kur yra supažindinami su institucijų veikimo principais, bendrauja su ten dirbančiais lietuviais, dalyvauja debatuose ir simuliacijose.
– Savanoriška veikla dabar yra skatinama kaip viena iš socialinės atsakomybės formų. Papasakok, kaip pasikeitė tavo požiūris, kokie planai po šios savanoriškos veiklos?
– Man savanorystė, prisijungus prie JEK, nebuvo naujas dalykas. Aktyviai dalyvavau nevyriausybinių organizacijų veikloje iki tol − Kauno liberaliame jaunime, Europos jaunimo festivalyje Strasbūre ir kt. Bet būtent JEK pradėjau organizuoti Europos pamokas. Tada labai susidomėjau alternatyviais mokymo metodais, nes pastebėjau, kad įprasti pamokų tipo užsiėmimai moksleiviams nuobodūs. Ieškojau būdų, kaip juos sudominti ir paskatinti pažiūrėti kūrybiškai į, iš pirmo žvilgsnio, nelabai įdomią ir gan sausą informaciją apie ES.
Su kita JEK nare Ugne Litvinaite daug gilinomės į Lietuvos švietimo sistemą. Patirtis JEK iš esmės pakeitė mano požiūrį į išsilavinimo svarbą ir ugdymo procese taikomus metodus. Galiausiai, narystė šioje komandoje prisidėjo ir prie mano sprendimų dėl studijų ir karjeros siekių ateityje − nusprendžiau po mokyklos baigimo mokslus tęsti užsienyje, nes buvo įdomu, kokie mokymo metodai naudojami svetur.
– Papasakok apie savo dabartinę veiklą Paryžiuje ir dalyvavimą kitose nevyriausybinėse organizacijose.
– Šiuo metu studijuoju Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po Paris), tarpdisciplininėje Europos-Amerikos regiono programoje, toliau aktyviai užsiimu savanoryste. Kartą teko vesti pamoką apie Lietuvą vyresnių klasių moksleiviams prancūziškoje mokyklėlėje, turėjau progą prisiminti ir JEK veikloje išmoktus metodus. Tiesa, ten požiūris į savanorystę ir NVO veiklą labai skiriasi nuo to, kuris gyvuoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, mano universitete veikla pasirinktoje studentų organizacijoje yra privaloma, o studentai skatinami už tokią veiklą suteikiant vieną privalomą ECTS kreditą per semestrą.
Nors po kelių savaičių grįšiu tęsti mokslų Prancūzijoje, bet, jei viskas tinkamai susiklostys, iki tol dar norėčiau pasavanoriauti Kalė (pranc. Calais) esančioje pabėgėlių stovykloje. Mane vis dar labai domina mokymo/mokymosi procesų analizė, todėl po studijų grįžęs į Lietuvą tikiuosi prisidėti prie pokyčių švietimo sistemoje organizavimo.
– Ar savanoriška jaunimo veikla ir iniciatyvumas yra svarbūs sprendžiant įvairias socialines ir politines problemas? Kodėl apskritai svarbi ir reikalinga jaunimo savanoriška veikla ir iniciatyvumas?
– Jauni žmonės iki 18 metų neturi balso teisės, daugelyje ES šalių parlamento rinkimuose galima balsuoti tik nuo 18 metų, kai kur net nuo 21 m. Puikus pavyzdys ir neseniai įvykęs Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES. Trys ketvirtadaliai jaunų žmonių, 24 metų ir jaunesni, balsavo „pasilikti“, kitais duomenimis, net 84 proc. 16-18 m. jaunuolių būtų balsavę taip pat.
Sunku pasakyti, kaip galutiniai referendumo rezultatai būtų pakitę, jei dėl klausimo apie išstojimą iš ES būtų leista balsuoti ir jaunesniems nei 18 metų žmonėms. Tačiau akivaizdu, kad jauni žmonės daug labiau linkę save matyti ne vien kaip gimtosios valstybės piliečius, bet kartu ir visos ES. Gaila, bet į tai nebuvo atsižvelgiama priimant lemtingus sprendimus, kurie daugiausia įtakos turės jauniems žmonėms, į kurių politinio balso minėto referendumo metu nebuvo klausomasi.
Tačiau tai nereiškia, kad jauni žmonės neturi savo nuomonės ar interesų. Savanoriškos jaunų žmonių iniciatyvos suteikia galimybę balso teisės neturintiems piliečiams drąsiau diskutuoti ir analizuoti jiems reikšmingas problemas. Kaip teigiamus pavyzdžius galėčiau paminėti „Žinau, ką renku“ iniciatyvą, European Youth Event – EYE – kasmetinį festivalį Strasbūre ir Briuselyje, kur tūkstančiai jaunuolių iš visos Europos turi galimybę išreikšti savo nuomonę, diskutuoti su įtakingais ES atstovais, kartu ieškoti jiems priimtinų sprendimų opiais klausimais. Prie jaunimo iniciatyvų daug prisideda ir jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra ERYICA, o taip pat ir JEK. Tokios iniciatyvos suteikia politikams galimybę išgirsti ir jaunų žmonių nuomonę, o į ją įsiklausę jie gali priimti ilgalaikius ir tvarius sprendimus.
