Svarbus ryšys su gamta

Iš mažo Zarasų miestelio kilusi J.Tūraitė sakė gamtą ir buvimą joje pamilusi dar vaikystėje. Tėvų įsigytoje sodyboje prie ežero mergaitė leisdavo beveik visas vasaras. „Matyt, tada ir atsirado šis artimas ryšys su gamta“, – pasakojo moteris. Dabar sostinėje gyvenanti Jolanta – ne iš tų žmonių, kuriuos į nesustojantį ratą įsuka rutina ir darbai. Ji visada randa laiko kelionėms, kalnams ir skrydžiams oro balionu.

„Žodžiais sunku nupasakoti, ką jaučiu ir matau skrisdama oro balionu. Tai yra įvairių pojūčių visuma: vaizdai, kvapai, garsai. Būdama danguje gamtą matau iš labai arti“, – pasakojo J.Tūraitė.

Oreivė ypač mėgsta rytinius skrydžius, kai gali pasitikti saulėtekį.

„Ar galėtų miesto žmogus nei iš šio, nei iš to atsikelti 4 val. ryto ir išeiti į pievą pasitikti dienos? Vargu, tačiau kai daugelis tai išbando, jiems lieka gilus įspūdis, jie nustemba. Miestiečiai iš dalies pamiršta, kad reikia gyventi harmonijoje su gamta. Juk ji išlaisvina žmogų, jo mintis, leidžia pamiršti visus rūpesčius“, – sakė oro balionų pilotė, ne kartą tuo įsitikinusi.

Žmonės pamiršta bijoti

Oro balionai J.Tūraitės gyvenime atsirado atsitiktinai. Baigusi architektūros studijas, moteris ilgą laiką dirbo architekte ir tuo mėgavosi. Paskui likimas ją netikėtai suvedė su oro balionų entuziastais. Ji greitai įsitikino, kad ši skraidymo rūšis nepalieka abejingų.

„Skrydžio metu apima užburiantis jausmas. Iš aukštai pamatę prieš akis atsiveriantį gamtos grožį, žmonės pamiršta bijoti“, – atviravo Jolanta.

Oro balionais moteris skraido jau daugiau nei 15 metų, turi didelę patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse. Tačiau rengiamuose čempionatuose ji – reta viešnia.

„Nesu užkietėjusi sportininkė. Man pačiai tai – tam tikra meditacijos forma, būdas į viską, taip pat ir į save, pažiūrėti iš šalies, „pasikrauti“ gerų emocijų“, – sakė oreivė.

Ji pripažino, kad Lietuvoje ši sporto šaka yra stipri, o oreiviai – tikri profesionalai. Norint būti geru oro balionų pilotu, būtina jausti atsakomybę ir gebėti greitai priimti teisingus sprendimus. Čia reikia ir žinių, ir intuicijos, ir labai gero oro, nes oro balionais skraidoma tik tada, kai nelyja, nėra žemų debesų, o vėjas ne stipresnis nei 5 m/sek.

Vien tik geros emocijos

Pažinti gamtą ir atpažinti jos siunčiamus signalus oreiviams svarbu lygiai taip pat, kaip ir žemdirbiams. „Jei žemdirbys, išėjęs į lauką vakare, mato raudoną dangų, jis žino, kad kita diena bus vėjuota. Pagal gamtos ženklus galima numatyti, kokie orai bus netolimoje ateityje. Oro balionų pilotams tai labai svarbu, nes būtent nuo oro sąlygų priklauso, ar jie galės kilti į dangų“, – pasakojo J.Tūraitė.

Oreivystės centre yra įvairių dydžių balionų: dviviečių, keturviečių, dešimtviečių ir kt. Bet Jolantai labiausiai patinka skristi su romantiškai nusiteikusiomis poromis. „Esu mačiusi ir ore įvykstančių piršlybų, ir kitokių žmonių gyvenime svarbių momentų. Visa tai – geros emocijos, kurių ir siekiu. Galiu pasidžiaugti kartu su tais žmonėmis, o tai motyvuoja gyventi“, – pasakojo moteris. Ji tikino, kad dar nėra mačiusi iš oro baliono išlipusio žmogaus rūškanu veidu.

Veiklos netrūksta

Energija ir optimizmu spinduliuojanti moteris turi ir daugiau užsiėmimų. Architektūros žinias moteris taiko kalėdinėmis dekoracijomis ir šviesomis puošdama viešas miestų bei miestelių erdves.

„Svarbiausia – daryti tai, kas patinka, tada tikrai seksis. Man patiko architektūra, patinka oro balionai ir Kalėdos. Tikiu, kad šiuo metų laiku šviesa žmonėms yra labai svarbi, ji sukuria šiltą, jaukią ir šventišką nuotaiką. Be to, manau, svarbu ką nors daryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl šalies, kurioje gyveni“, – savo požiūrį dėstė J.Tūraitė.

Moteris neabejoja, kad savęs pažinimo ir saviraiškos galimybių paieškos tęsiasi visą gyvenimą. „Jei kyla abejonių, kad kas nors gyvenime vyksta ne taip, visada savęs klausiu, o ką padariau, kad vyktų taip, kaip noriu. Taip savęs beklausinėjant, gimė dar viena veikla – meno galerija, kurioje eksponuojami įvairūs lietuviški suvenyrai, amatininkų darbai“, – pasakojo Jolanta.

Daug po pasaulį keliaujanti moteris pamanė, kad turistams savo šalį galima pristatyti kiek kitaip, nei tai daroma Lietuvoje. Savo įkurtoje meno galerijoje ji prekiauja žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių pagamintais rankdarbiais, meno kūriniais.