Po sėkmingo pasirodymo su „Eurovizijos“ nugalėtoju Aleksanderiu Rybaku mergina pasišovė žūtbūt laimėti projekte „Lietuvos balsas“. Praėjusį sekmadienį Valerijai Iljinaitei, sulaukusiai gausių publikos ovacijų, šis muzikinis šou, deja, pasibaigė. Tačiau tai dar labiau sustiprino vieną jos troškimų - studijuoti prestižinėje Londono karališkoje muzikos akademijoje.
- Valerija, kada supratai, kad tavo vieta muzikos pasaulyje?
Yra žmonių, intuityviai pajuntančių, kur jų tikroji vieta gyvenime. Manau, kad tokia esu ir aš, nuo pat mažens pajutusi trauką dainavimui. Nuo 6 iki 14 metų lankiau Panevėžio muzikos mokyklos smuiko klasę. Išmokau skambinti ir fortepijonu, gitara. Tačiau viduj visada kirbėjo, kad mano kelias – dainininkės. Prieš maždaug ketverius metus jį ir pradėjau.
Pirmas rimtas mano, kaip dainininkės, pasirodymas buvo dalyvavimas „Lietuvos talentuose“ 2009-aisiais. Buvau laiminga, kad pasiekiau pusfinalį, o jame likau ketvirta. Mano mokytojas tada buvo žinomas atlikėjas Stepas Januška. Jam esu dėkinga už ne vieną profesionalų dainavimo pamokymą.
- Gal paminėtum ir kitus dainininkus – savo idealus?
Labai žaviuosi Rosita Čivilyte. Ji tikra profesionalė ne tik dėl vokalinių sugebėjimų. Ji puiki mokytoja, charizmatiška asmenybė. Kažkuriam interviu ji yra pasakiusi, kad žmonės, vien tik norintys pakliūti į televiziją (manau, kad šiais laikais tai labai paprasta), yra ne jos žmonės.
Pati patyriau, koks „įdomus“ buvo balsavimas praėjusį sekmadienį muzikinio projekto metu. Balsavo už dainininkių plaukus, kojas... Ne už balsą. Esu labai dėkinga už moralinį palaikymą Rositai, mano mokytojui „Lietuvos balsuose“ – Merūnui. Jį aš tiesiog dievinu už dovanotą man gerąją patirtį, geranoriškumą, žmogiškumą, paprastumą.
- O ką pasakytum apie „Eurovizijos“ žvaigždę A. Rybaką?
Buvau neapsakomai laiminga, kad galėjau pasirodyti scenoje su tokio lygio žvaigžde. Jis su manimi buvo labai paprastas, draugiškas. Smagu buvo su juo pabendrauti. Jau seniai buvau jo sugebėjimų – virtuoziško smuiko valdymo, unikalaus balso tembro bei mokėjimo bendrauti su publika – gerbėja. Sužinojusi, jog scenoje pasirodysiu su A. Rybaku, ir pradžių nepatikėjau. Kai supratau, jog tai joks pokštas, puoliau dar daugiau dirbti, net naktimis.
- Kokia muzika žaviesi? Gal svajoji apie savo grupę?
Ne, jokioj grupėj dalyvauti nenoriu. Panevėžyje jokio mokytojo neturiu. Esu pati sau mokytoja, dainuojanti ir daranti įrašus be niekieno pagalbos. Man patinka džiazas, bliuzas, ritmenbliuzas, tačiau - tik ne rokas. Šiaip esu linkusi orientuotis į solidų dainavimą. Vertinu atlikėjus, kurie yra asmenybės, ieškančios savojo kelio, o ne kopijuojančios kitus.
Kitąmet žadu išvykti į sostinę bei mokytis Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Manau, kad tai būtų startas pakeliui į Londono karališkąją muzikos akademiją. Man patinka miuziklai – muzikos ir vaidybos duetas. Kadangi Lietuvoje šis muzikos žanras nėra populiarus, žvalgausi į svečią šalį. Brodvėjus – miuziklų sostinė, o aš ateitį sieju su miuziklais ir teatru, ten norėčiau dirbti. Žinau, kad svajonė – beveik utopinė, nes studijoms Didžiosios Britanijos sostinėje reikės nemažų pinigų. Tačiau tai irgi esu apgalvojusi. Turiu papildomų darbelių, susitaupyti žadu ir iš koncertų. Mokslams taupo ir mano tėtis Germanas.
- Ar tik ne iš jo ir būsi paveldėjusi gabumų muzikai, atkaklumo?
Manau, kad taip. Jis – muzikos mokytojas, grojantis skrabalais, pianinu, akordeonu. Nuo mažens mačiau jį, apsuptą muzikos. Paprašiau, kad ir mane nuvestų į muzikos mokyklą. Mano 13 metų brolis Edvardas irgi mokosi muzikos – lanko trombono klasę.
- Sekmadienį per muzikinį šou „Lietuvos balsas“ daug kam įstrigo dainininkės Violetos Tarasovienės tau išsakyta pastaba, kad dainuodama tu pridusai. Kas nutiko?
Tai tiesa, kad man pritrūko oro. Sergu bronchų astma. Žinau, kad dainavimas stiprina kvėpavimo takus. Todėl mano gyvenime jis dar vienas pliusas, mano varomoji jėga. Prisipažinsiu dar vieną dalyką – kovoju su antsvoriu. Nesu storulė ar aptukėlė, tačiau, mano galva, turiu šią problemą. Visada svajojau būti labai liekna, prieš kurį laiką laikiausi dietų. Tačiau vos tik pradėjau normaliai maitintis, vėl prisiauginau kilogramų.
- Ar tau taip svarbi išvaizda? Juk tavo gerbėjai sako, jog esi nuostabi. O žmogaus vidinis pasaulis? Ką jame vertini labiausiai?
Nors per mano muzikavimą labiausiai nukentėjo mokslai gimnazijoje, jie man yra didžiausia vertybė. Nieko baisaus, pailsėsiu, pasivysiu. Labai vertinu mamą Danutę, dirbančią pedagoginį darbą bei manančią, kad labai svarbus žmogaus vidinis grožis, intelektas. Sutinku su ja. Tik va meile, nors dar niekada nebuvau įsimylėjusi, netikiu. Manau, kad ji yra išgalvotas dalykas, fikcija.
