Tironų šešėliai visą gyvenimą persekioja jų atžalas

Nesvarbu, ar maištauja, ar susitaiko su esama padėtimi, tironų atžalos nuo savo gimdytojų šešėlio pabėgti negali, kaip ir negali užbraukti praeities. Ar tai būtų legendinio diktatoriaus Josifo Stalino dukra Svetlana ar Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo palikuonė Gulnara, ar Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi sūnus Saifas al Islamas – visų jų gyvenimai verti knygos, rašo „The Telegraph“.

G. Karimova susipyko su visais artimais žmonėmis, jos ambicijos pasiekti karjeros aukštumų mados pasaulyje nepasiteisino. Valdingas tėvas siunta, o atlikėjos karjera veda į niekur – dar tos kalbos apie gėdą darantį buvusį sutuoktinį... Nors tai galėtų būti puiki medžiaga aštuntojo dešimtmečio situacijų komedijai, iš tikrųjų būtent toks ir yra Uzbekistano prezidento, engiančio šalį net du dešimtmečius, vyriausios dukters Gulnaros gyvenimas.

Antradienį mirė vienintelė J. Stalino dukra Svetlana, buvusi puikiu pavyzdžiu, kaip skaudžiai susiklosto garsių tironų vaikų gyvenimas. Būtent šis įvykis paskatino iš arčiau pažvelgti į kitą nelaimingą moterį – dukrą žmogaus, beatodairiškai tiesiogine to žodžio prasme naikinančio savo oponentus.

Diktatorių vaikai turi vienintelį pasirinkimą – priešintis arba prisitaikyti prie tėvų gyvenimo būdo. Tie, kurie renkasi maištautojų kelią, labai smarkiai rizikuoja, o apgaulingi nuolankumo diktatoriui privalumai iš tiesų veda į niekur. Tam tikra prasme tironų vaikai nuo pat mažų dienų suvokia, jog bet kokiu atveju bus niekinami.

Kol buvo gyvas pats J. Stalinas, jo dukra Svetlana buvo viena iš prie esamos situacijos prisitaikiusių Sovietų Sąjungos gyventojų, tačiau po tėvo mirties praėjus 14-ai metų, ji pasirinko maištininkės kelią ir pabėgo į Ameriką, kur ištekėjo už amerikiečio ir pasivadino Lana Peters.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais moteris neigė esanti rusė. Ji pradėjo akcentuoti gruziniškas šaknis ir atsisakė kalbėti kalba, kuri nuo mažens jai buvo gimtoji. Kaip ir milijonai jos tėvynainių, moteris save įvardijo kaip J. Stalino režimo auką. Tironas tėvas ne tik neleido dukrai ramiai gyventi, bet ir prie savižudybės privedė jos motiną.

Jeigu manote, jog Svetlana buvo verta užuojautos, pagalvokite apie jos pirmąją meilę Aleksejų Kaplerį. Ar gali būti kas nors labiau rizikingo nei perspektyva tapti J. Stalino žentu? Aleksejus turbūt mažiausiai iš visų nustebo, kai jo romanas su tirono dukra staiga nutrūko, o jis pats buvo ištremtas į Sibirą,

G. Karimova turbūt lengvai rastų S. Stalinos ir savo gyvenimo panašumų. Ji taip pat nusprendė ne priešintis, o paklusti, todėl buvo apdovanota galimybe tapti itin turtinga. Palaipsniui ji susipyko su visais artimais žmonėmis ir tapo „pačiu labiausiai nekenčiamu žmogumi visoje šalyje“, atskleidė slapti JAV diplomatų pokalbiai. „Nors neturime jokių statistinių duomenų, pagrindžiančių šį faktą, tačiau galime duoti nukirsti ranką, jog taip ir yra“, - teigiama dokumente.

Pradėjusi karjerą mados versle, G. Karimova 2010 metais pasirodė Niujorko mados savaitėje, tačiau šiais metais čia ji buvo nepageidaujama. Organizatoriai nusprendė su ja nebendradarbiauti, nes sužinojo, kas ji tokia. Tuo tarpu jos buvusiam vyrui grėstų areštas, jeigu jis sugalvotų atvykti į Uzbekistaną.

„Jeigu su kitais žmonėmis elgsiesi netinkamai, greitai prieisi liepto galą“, - yra sakiusi pati Gulnara. JAV ambasados darbuotojai pažymi: „Nuo G. Karimovos nukentėję žmonės tikrai būtų nieko prieš, jeigu ji prieitų liepto galą“.

Tačiau mirtingi net ir patys galingiausi diktatoriai, todėl svarbu turėti asmenį, kuriam būtų galima palikti šias atsakingas pareigas. O tai pavyksta toli gražu ne visiems tironams. Idealiausias variantas – užauginti lojalų sūnų, tačiau kas belieka diktatoriui, tokiam kaip R. Karimovui, jeigu Dievas dovanoja tik dukras? 73 metų prezidentas greičiausiai svarstė galimybę savo įpėdine pasirinkti Gulnarą, tačiau šis variantas atkrito, nes moteris sugebėjo tapti pačia nekenčiamiausia moterimi visame Uzbekistane dar net netapusi prezidente.

Prie nedidelio „buvusių ateities lyderių“ klubo neseniai prisijungė ir šiuo metu teismo Libijoje laukiantis S. al Islamas Gaddafi. Geriausiais laikais Londone vyras maištavo prieš savo tėvo politiką, netgi teigė prijaučiąs demokratinėms vertybėms. Tačiau jo gimtinėje kilus neramumams, Europoje siautęs mergišius staiga virto tirono liokajumi, vėliau – dykumoje besislapstančiu nusikaltėliu, o galiausiai teismo laukiančiu kaliniu.

Kitas užuojautos vertas minėtojo klubo narys – Gamalis Mubarakas, investicijų bankininkas, kadaise gyvenęs tarp Londono, Niujorko ir šeimos vilos Egipte. Dabar jis kartu su broliu Alaa kali Toros kalėjime Kaire. Šiandien Mubarako pavardė kelia daugiau paniekos nei Mussolini: Italijoje duče vadinto diktatoriaus anūkė Alessandra šiuo metu prijaučia dešiniesiems ir sėkmingai dirba Italijos parlamente.

O kas nutinka, kai tironas valdžią perduoda sūnui? Basharas al Assadas, Hafero al Assado, valdžiusio Siriją 30 metų, sūnus savo pavyzdžiu įrodo, koks baisus tai gyvenimo kelias. Šis iš vidaus supuvęs vyras šiuo metu sėdi Damaske ir vadovauja vaikus išnaudojančiai kariuomenei, be gailesčio žudančiai kitaip mąstančius žmones. Basharas apsisprendė prisitaikyti ir kelio atgal nebėra, jo kasdienybė – idealus pagrindas siaubo filmui. Vienintelis jo pasiteisinimas galėtų skambėti taip: „Negalėjau pasirinkti tėvo ir pats į šį pasaulį nesiprašiau“.