Užeiname į mažutę kavinukę Gedimino prospekte. Livija GRADAUSKIENĖ iš bufeto atsineša kavos popieriniame puodelyje.
Livija – televizijos senbuvė. Atėjo baigusi žurnalistikos studijas ir įstrigo toje įdomioje, patrauklioje darbovietėje – televizijoje. Jau keliolika metų veda pramogines laidas. Sulaukia dėmesio. Šiuo metu jos darbovietė – „Lietuvos ryto“ televizija. Veda populiarią laidą „Ilgai ir laimingai“. Kamantinėja poras, ilgus metus besidžiaugiančias santarve, meile, abipusiu supratimu. Jos laidų herojai – žmonės, kuriais norisi sekti, iš kurių vertėtų pasimokyti, atrasti savyje tai, kuo žavisi miela greitakalbe šnekanti, kai kada meiliai plepute pavadinama laidos šeimininkė. Į mano klausimus Livija atsako žaibiškai, be ilgų apmąstymų.
Nemigo naktys su mažute dukrele
Livijos vyras Marius dirba administracinį darbą LNK televizijoje. Pora susituokusi gyvena jau penkiolika metų, kaip pašnekovė sako, ilgai ir laimingai. „Puikiai pažįstu tą žmogų, – atvirauja Livija. – Nereikalauju iš jo neįmanomų dalykų, tad viskas yra gerai. Mano vyras – geras kulinaras. Tuo labai džiaugiuosi, nes nemėgstu gaminti valgių. Žinoma, kartais tenka ir man prie viryklės pastovėti. Vaikams iškepu jų mėgstamų varškėtukų, kotletukų, pyragų. Man rūpi sveika šeimos mityba, mat ji labai svarbi sveikatai. Namuose nebūna pykčio, visus klausimus su vyru išsiaiškiname kalbėdamiesi. Džiaugiuosi, kad jis rūpinasi remontu, mokesčiais, padeda buityje. Už Mariaus pečių jaučiuosi kaip už mūro. Su juo gera gyventi. Mūsų šeimoje – harmonija ir meilė.“
O tokį retą ir gražų vardą Livijai išrinko mama. „Vardas – romėnų kilmės, reiškiantis „alyvos šakelė ar medis“. Esą kadaise toks buvo vieno imperatoriaus žmonos vardas, neva kilmingas“, – juokėsi moteris. Beje, ji vaikystėje nebuvo išdykusi, nei lyderė, nei aktyvistė, nemėgo išsišokti, užtat jai labai patiko skaityti. „Tad imperatoriaus žmonos vardas man, kukliai mergaitei, gal ir nelabai derėjo“, – prisipažino išdidumu nepasižyminti televizijos laidų vedėja.
Kadaise, kai dukrelei Liepai buvo dveji metukai, Livija guodėsi, kad mergaitė neleidžia naktimis miegoti. Jai nepadėdavo jokios migdymo priemonės. Pamiega valandą, kitą ir vėl keliasi. Mama ją ir nešiodavo, ir maitindavo, ir pasakas naktimis skaitydavo. Nemiega – ir viskas. Tačiau vieną kartą, kai mergaitei buvo gal ketveri, jos užsuko į žaislų parduotuvę. Liepa labai užsinorėjo žaislinės vonios. Livija iškėlė sąlygą: jei miegos, tuomet nupirks. Susitarė gražiai. Ir jau pirmąją naktį, pasistačiusi prie lovelės žaislinę vonią, mergaitė nė karto nepabudo. O Livija pagaliau atsigavo po ilgų nemigo naktų.
Dabar Liepa – jau vienuolikmetė. Lanko muzikos, kitus būrelius ir ypač domisi viena japonų sporto šaka, stebindama šeimą savo laimėjimais.
Livija juokavo, kad reikia žinoti, apie ką mažas vaikas svajoja, mat tada lengviau su juo susikalbėti. Jos dukrai vaikystėje trūko žaislinės vonios, o mažutė Livija svajojo apie šuniuką. „Kai man, šešiametei ar septynmetei, teta Valė padovanojo šuniuką, atrodė, kad laimingesnio vaiko pasaulyje nebuvo“, – juokėsi ji.
Iš kur ta drąsa?
Dar sovietmečiu buvo rašoma ir kalbama apie nepaprastą televizijos projektą „Baimės faktorius“. Sibire buvo filmuojami kvapą gniaužiantys, pavojingi pasirodymai. Laida buvo skirta drąsiems, riziką mėgstantiems žmonėms. Livija nutarė dalyvauti ir atsidūrė Sibire. Draugai, pažįstami stebėjosi: iš kur joje tiek drąsos?..
Prisimenu tos laidos transliaciją. Visi labai jaudinomės. Ten esantys žmonės ir kone visa Lietuva tada žiūrėjo laidą užgniaužę kvapą. O Livija atrodė rami, pasiruošusi skrieti per bedugnę dviračiu. Skrydis pavyko. Drąsuolė laimėjo pirmąją vietą. Žiūrovai, atrodo, dar ilgai negalėjo atsigauti nuo didžiulės įtampos. „Nesureikšminau to įvykio, – sakė į Lietuvą sugrįžusi nugalėtoja. – Nejutau aukščio baimės, atrodo, ir tos bedugnės skriedama neįsidėmėjau. Aš nebijau rizikos, einu, kur galiu pajusti įtampą. Tik gylio bijau – nardyti nemėgstu. Man geriau į gelmę tik pažiūrėti, o ne pulti...“
Jauna mama norėtų, kad ir jos vaikai būtų drąsūs, pajustų gyvenimo skonį. Dabar jie – dar nedideli, tad kas žino, kuriuo keliu pasuks.
„Vaikai į mūsų gyvenimą įneša daug džiaugsmo, – prisipažino pašnekovė. – Porelę turime. Sakote, jei dar vienas gimtų? Nesikratau, bet didelio entuziazmo nerodau. Užteks ir dviejų.“
Livija save vadina išsiblaškėle. Vis ką nors pamiršta. „Tada vaikai man primena, kad reikia pasiimti paliktą telefoną ar dar kokį pamirštą daiktą“, – juokėsi televizijos laidų vedėja, atrodo, nuolat skubanti, gyvenimą suskirsčiusi valandomis. Pasak jos, viskas turi vykti numatytu laiku: pusryčiai, kuriuos ji laiko būtinais, darbas, pasirengimas laidai. Jos nuostabioji palydovė – žavi, draugiška, atrodo, nuo jos neatsiejama šypsena.
Viena savaitės diena – ypatinga
Toji diena – laidos „Ilgai ir laimingai“ filmavimas. Tada Livija stengiasi pamiršti buitį, kratosi įtampos. Ir čia jai puikiai padeda vaikai. Ji nuolat pagalvoja, kad vaikai – didžiausias džiaugsmas ir gyvenimo pilnatvė. Ir nieko reikšmingesnio už vaikus neturi... „Mes gražiai žaidžiame, – dėstė pašnekovė. – Kaip malonu, kai jie mane apkabina. Didžiausia laimė – sugebėti tą laimę jausti. Žmogus gali pasiekti daug ko, bet jeigu nesugeba tais laimėjimais džiaugtis, tada ir tos laimės nejaučia. Reikia mokėti įvertinti ir mažus dalykus gyvenime, jais pasidžiaugti.“
Įvairių žmonių ateina į Livijos kuriamą laidą. Jai labiausiai patinka nuoširdūs, mėgstantys humorą, žaismingi laidų dalyviai. Kažką vaidinantieji jai įspūdžio nedaro. „Kai žmogus žino savo vertę, būna savimi, tuomet būna įdomu“, – aiškino laidos subtilybes.
Laida transliuojama kiekvieną savaitę, tad darbo – daug, nors komandoje yra ir padėjėjų, ir kitų televizijos darbuotojų.
...Jau apšviesta studija. Sėdi trys poros, laukia įrašo pradžios. Šįkart dalyviai – muzikantų, pianistų, aktorių ir dirigento šeimos. Livija šypsosi. Gerai nusiteikę ir laidos dalyviai, nors dar nežino, kas jų laukia. Juk, pasak Livijos, laidos tikslas – maloni pramoga. Žiūrovai kviečiami pabendrauti su gražiomis Lietuvos šeimomis: pajusti meilės skleidžiamą džiaugsmą, stengtis atspėti vieno ar kito slaptus pomėgius, jausmus, įminti slepiamas mintis...
Vedėja atvirai prisipažįsta, kad ne visada sekasi taip, kaip norėtųsi, tad kartais lieka nepatenkinta. Tačiau pralaimėjimų nėra linkusi įvardyti – nei laidoje, nei gyvenime. „Neverta graužtis, jei kas buvo ne taip. Tiesą sakant, tų pralaimėjimų gyvenime lyg ir nebuvo. Juokauju, kad kartais vaikai bando išvesti iš kantrybės. Tačiau dabar vaikų rykštele nepaauklėsi, – šypsosi. – Kalbėdamiesi klausimus išsprendžiame.“
Tąkart laidos filmavime dalyvavo garsus mūsų dirigentas Gintaras Rinkevičius su žmona Donata. Maestro buvo linksmas, įdomiai atsakinėjo į klausimus, žiūrovams atskleidė įdomių negirdėtų dalykų iš savo gyvenimo.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad Gintaras su Donata atvyko į laidą. Jaučiuosi pakylėta. Dar sykį įsitikinau: jei žmogus daug pasiekęs, jis – nuoširdesnis ir įdomesnis. Jaudina ir jo meilė žmonai, tie spontaniški bučiniai, atsakius į vieną ar kitą klausimą. Laidose bendravau gal su penkiasdešimčia pašnekovų ir dar kartą supratau, kad savo darbais žymus žmogus gyvenime yra nuoširdus ir paprastas“, – neslėpė džiaugsmo laidų vedėja.
Džiaugėsi ir jauna, kiek drovia pianistų šeima, ir aktoriais Edita ir Jurgiu Damaševičiais, neseniai susilaukusiais trečios dukrelės Salomėjos. Livija dar kartą įsitikino, kad laimė yra, jei sugebi ją susikurti. Tai ji nori įteigti ir savo pašnekovams, ir žiūrovams.
Įžymybei nesisekė rusų kalba
Viena iš laidos užduočių tąkart buvo pasakyti, kas partneriui nesisekė mokykloje. Čia moterims teko pasukti galvas, prisiminti, ką kadaise vyrai pasakojo apie mokyklinius metus. Donata, šiek tiek pagalvojusi, rimtai atsakė, kad Gintarui nesisekė rusų kalba. Dirigentas, išgirdęs atsakymą, labai susijaudino, kad per tiek metų ji neužmiršo kadaise girdėto jo prisipažinimo. Už tai žmoną karštai pabučiavo.
Edita prisiminė, jog Jurgis kartą jai skundėsi, kad mokykloje jam nesisekė chemija. „Tačiau paskui tą chemiją išmokau, – pasigyrė aktorius. – Sunkus mokslas!“
Pakalbėjo laidos svečiai ir apie pirmąjį uždarbį, svajones. Edita savo vyrui padovanotų kelionę į Norvegiją pažvejoti, Donata, žinodama vyro „žydrą“ svajonę, – namą Šveicarijoje prie ežero, o Gintaras žmonai padainuotų ariją iš operos „Eugenijus Oneginas“.
Gražaus juoko sukėlė klausimas, ar vyrai išleistų žmonas vienas į šokius. Jurgis išrėžė, kad jis nešoka. „O žmona tegu šoka“, – buvo geranoriškas. Pianistas Marius prisipažino, kad tikrai išleistų savo žmoną vieną pasišokti.
Buvo aptartos ir drabužių mados, svarstyta, į kokias gėles panašios pašnekovų žmonos. Donata, pasak vyro, – rožė, Mariui žmona panaši į gražiausią gėlę orchidėją.
Linksma, gera nuotaika vyravo laidoje. Žavėjo ir Livijos šypsena. Karaliavo meilė, supratimas.
Besiskirstant į namus
„Puikiai praleidome laiką, – švytėjo po laidos Livija. – Esu laiminga. Lauksiu naujų herojų, apgaubtų meilės ir susikūrusių laimingą gyvenimą.“ Ji dar kartą pasidžiaugė savo įdomiu darbu, harmonija su savimi ir pasauliu, gautomis teigiamomis emocijomis. „Gyvenimas manęs neskriaudžia, – prisipažino moteris. – O dabar laukia nauji herojai, naujos laidos. Esu savo vietoje, savo rogėse, ir tai – puiku.“
Livijos akys žiba. Dar pasišnekame. Ji tampa tokia žemiška, buvęs laidoje pakylėjimas pamažu nyksta. Grįžta kasdienybė.
„Turime sodą. Nuvažiuosime, prisiskinsiu savo skaniausių pomidorų, salotų, kurias labai mėgstu, špinatų, avokadų, dar ko nors... Marius patieks savo firminę vakarienę. Susėsime visa šeima. Gyvenimas – gražus. Nėra ko liūdėti“, – šypsosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Ilgai ir laimingai“ vedėja L. Gradauskienė.
Paklausta, ko dabar labiausiai laukia, pašnekovė atsako, kad greitai prasidės krepšinio šventė. „Žiūrėsime su draugais. Lauksime, kad Lietuva gražiai pasirodytų“, – išsitaria. „Iš tavo burnos į Dievo ausį“, – pritaria didysis krepšinio mėgėjas Marius Gradauskas. Ir abu linksmai juokiasi.