- Filmuojiesi seriale, laidoje “Dar pažiūrėsim”, šoki projekte, vaidini teatre. Iš kur semiesi jėgų?

Kol kas nesuprantu, iš kur man atsiranda tas penkioliktas kvėpavimas. Manau, kad iš lovos mane prikelia įkvėpimas dirbti darbą, kuris mane “veža”. Be to, neseniai atradau bičių pienelį, kurio reikia labai nedaug - vos degtuko galvutės dydžio, kad visą dieną būčiau kupina energijos. Tiesa, jis nelabai tinka vyrams, tačiau moterims - “super”: ir imunitetą stiprina, ir grožiui padeda. Be to, esu giliai įsitikinusi, kad visos ligos yra galvoje. Porą kartų esu užsispyrusi išsigydyti visiškai nevartodama jokių vaistų, tiesiog sau kartodama, kad esu sveika. Per dvi dienas pakilau iš sunkiausio gripo patalo, nors gerdavau tik paprasčiausią arbatą.

- Esi netradicinės medicinos šalininkė?

Išbandai visko po truputį ir atrandi kas tau labiausiai tinka. Žinoma, dažnai prisiperku įvairiausių vitaminų ir grožiui, ir sveikatai, bet dažniausiai jų taip ir neišgeriu.

- Ar per visus darbus lieka laiko mylimajam ir dukrelei?
Tais intensyviais periodais yra sunku ir laiko lieka labai mažai. Aišku, šeima nukenčia, bet kartais pavyksta viską suderinti. Su Upe daug kalbamės. Vaikui svarbu žinoti, kad mama niekur nedings. Visai neseniai sugalvojom tokį tamprų siūlą, kurio vieną galą turi ji, kitą - aš. Siūlas gali išsivynioti nors ir per visą pasaulį, kur tik mes bebūtumėm, o tada tik tinkšt ir mes vėl kartu.

- Sakoma, kad šeima labai apriboja aktoriaus laisvę, todėl daugelis šios profesijos moterų vengia ją kurti bijodamos, kad tai pakenks jų karjerai...

Kokia nesąmonė! Kaip gali sutrukdyti tas, ko neturi? Dažnai apie didžius vaidmenis svajoji, bet jų negauni. Niekas netrukdo to siekti ir susilaukus vaikelio. Nėštumą prisimenu kaip labai gražų laikotarpį, o vaiko atsiradimas viską nuspalvina. Spektakliuose vaidinau ir būdama nėščia, man tai visiškai netrukdė.

- Sunku po gimdymo vėl grįžti į sceną?

Jei atvirai, niekas net nepastebėjo, kad buvau kažkur dingusi. Paprasčiausiai po pusantrų metų pati užsinorėjau pamažu pradėti dirbti. Žinoma, kiekviena mama pati jaučia, kada reikia grįžti į darbą. Vienos tą daro tik pagimdžiusios, nors man tai per žiauru, kitos - po metų ar dvejų, tačiau kiekviena turi pateisinamą priežastį.

- Kaip ir daugelį mamyčių tave pagavo ekologijos banga?

Kai gimsta vaikas, iš pradžių norisi visokių morkyčių, bulvyčių, agurkėlių iš daržo. Nusprendi, kad pradėsi keisti gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir t.t. Bet kiek tu šitaip? Neilgai. Todėl galiu sakyti, kad ta banga manęs nebuvo pagavusi.

- Dalyvaujantieji šokių projekte dažnai džiaugiasi tirpstančiais kilogramais. Ar tau jie taip pat krenta?

Na, kelnės laisvokos, bet nelabai man yra ką mesti, svarbu, kad kauliukų visų neišbarstyčiau. Pliusas, kad jaučiu, jog kūnas stiprėja, raumenys stangrėja, presas tvirtėja. Manau, kad šiame projekte galiu net ir priaugti, nes lašinys gi lengvesnis už raumenį (juokiasi).

Pastaruoju metu manęs taip dažnai klausia, kodėl sutikau dalyvauti šokių projekte, kad aš supratau savo misiją - sulieknėti iki dvidešimt penkių kilogramų ir surengti visai Lietuvai kauliukų šou. Įdomumo dėlei Deividas (šokių partneris Deividas Meškauskas - aut. past.) galės juos išrankioti, po to sudėlioti, o žiūrovai turės ieškoti dešimties skirtumų (juokiasi).

- O komisijos kritika...

Velniškai sudėtinga sėdėti toje komisijoje ir kas kartą pasakyti ką nors naujo kiekvienam dalyviui, be to, dar viską sujungti su šou elementais. Man pagyros nieko neduoda, tiesiog paglosto. Nors tai malonu, bet kritika mane maitina. Savo smegeninėje galiu viską permąstyti ir po to padaryti geriau.

- Ar turi mėgstamiausią šokį?

Man arčiausiai yra tema, ne pats šokis. Gal dar nebuvo tokio, kuris mane labai, labai “užvežtų”. Jei galėčiau skirti visą mėnesį vienam šokiui, gal ir atrasčiau, bet per savaitę gali išmokti tik judinti rankas. Nors vis dar jaučiu, kad jos atrodo kaip nemano.

Man artima argentinietiško tango tema, kur trykšta jausmai. Tango - suvaldyta aistra: norėtum, bet kol kas dar negali. Tai ir yra visas saldumas.

- Kaip čia taip, kad serialuose dažniausiai tau tenka blogiukės vaidmenys?

Nežinau, toks tipas turbūt. Antra vertus, tokie vaidmenys įdomesni. O “gerietės” tokios geros, visiškai išgalvotos, nei “sisioja”, nei “kakoja”. Realybėje tokių žmonių nebūna, tik serialuose, todėl tokie vaidmenys labai sunkūs. Man kiekvienas, net mažiausias vaidmuo yra labai brangus. Žinoma, reikia jausti ribas. Kai kuriems pasiūlymams tiesiog reikia pasakyti ne, nes taip bus geriau.