Pilnų namų bendruomenės vartus atkėlė ir po žydintį vaistažolių sodą palydėjo projektų vadovė Rūta Jakubonienė.
Saulės vonių džiovykla
Pilnų namų bendruomenei jau dešimtmetį vadovauja kunigas Valerijus Rudzinskas, prieš penkerius metus iš Nemunaičio atsikėlęs į Panaros kaimą, jis įsigijo vienkiemį. Čia kuriasi katalikiškas vyrų vienuolynas, kurio misija – pagalba vyrams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų. Šiuo metu reabilitaciją atlieka dešimt vyrų, programa trunka iki pusantrų metų.
Darbo įgūdžių formavimas – viena iš sudėtinių terapijos rūšių. „Nenorėjome nei kiaulių auginti, nei mašinų remontuoti. Kaime palanki aplinka vaistažolių ūkiui. Ši veikla reikalauja daug rankų darbo, todėl labiausiai tiko. Pagal dvejų metų projektą įkūrėme vaistažolyną, dirbame su Kauno botanikos sodo, Žemės ūkio universiteto mokslininkais, kurie projektavo vaistažolių džiovyklą.
Ant džiovyklos stogo įrengtas saulės kolektorius. R.Šemelytės nuotr.
Tai ekologiškas statinys, nes visos medžiagos, kurios liečiasi su vaistažolėmis, padengtos nekenksmingomis priemonėmis. Stogas užklotas maumedžio skiedromis, kurios ilgaamžės, sakingos, todėl niekuo neapdorotos, natūralios. Ant stogo įrengtas 140 kvadratinių metrų saulės kolektorius, kurį sudaro skaidri danga ir dvi oro kameros. Saulės įkaitintą orą į džiovyklą pučia sudėtinga ventiliacijos sistema. Mūsų žiniomis, toks saulės kolektorius yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, - pasakoja Rūta Jakubonienė.
Projektų vadovė Vida Jakubonienė: „Džiovyklos stalčiuose džiūsta nasturtų ir vaistinių tūbių žiedai.“ R.Šemelytės nuotr.
Džiovyklos viduje tvyro 40 laipsnių karštis ir malonus vaistažolių aromatas. Šiuo metu džiūsta tūbės ir nasturtų žiedai, žemuogių lapai, jau sausi raudonėliai.
Vienuolynų tradicijos
Vaistažolės ir auginamos ūkyje, ir auga gamtoje. Jos renkamos visoje vienuolynui priklausančioje teritorijoje.
Bendruomenė, sekdama senosiomis vienuolynų tradicijomis, įkūrė ekologišką vaistinių ir prieskoninių augalų ūkį ir pavyzdinį vaistinių augalų herbariumą. Tradiciškai vienuoliai turėdavo kiekvienas savo daržovių ir vaistažolių darželį, kuriame augindavo jas sau ir aplinkinių kaimų žmonėms.
Aruode jau kvepia džiovinti čiobreliai. R.Šemelytės nuotr.
Herbariumai atsirado viduramžiais, o vėliau išsirutuliojo į ornamentinius gėlynus. Baroko epochoje žolynų įvairovė tapo dar turtingesnė, o piešiniai sudėtingesni. Vienuolynuose augantys augalai buvo skirti ligoms gydyti ir bažnyčioms puošti.
Herbariumas Panaroje – taisyklingos formos vaistinių augalų daržas, pasodintas taip, kad žydėjimo metu ir spalviškai gražiai atrodytų. Vaistingųjų augalų plotelius juosia tankios rudeninių astrų eilutės – rudenį iki šalnų jos pasidengia mėlynu žiedų kilimu.
Rūta Jakubonienė rodo, kad kai kurie herbariumo augalų ploteliai jau tušti: nupjautos pražydusios liucernos, aprūpinančios žmogaus organizmą mineralinėmis medžiagomis, nukirpti raudonėliai, dvinamės katpėdės. Užtat vešliai auga bergenijos. Preparatai iš jų šaknų naudojami kepenų ligoms gydyti, o rusų tautybės žiniuoniai šį augalą skiria sergantiems onkologinėmis ligomis. Taip pat bergenijos šaknyse esančios medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikiu, todėl naudojamos ginekologijoje ir stomatologijoje.
Neišvaizdūs, atrodantys kaip piktžolės – tikrojo margainio daigeliai. Jų sėklos labai naudingos sergantiems sunkomis kepenų ligomis.
Keturis kartus per metus sėjami grikiai, nes renkami tik jų žiedeliai, kuriais gydomas diabetas, sklerozė, mažakraujystė, juose yra daug geležies, stiprinančių organizmą medžiagų.
Raudonžiedžių monardų nuoviras yra vienintelė natūrali priemonė, naikinanti pelėsio sporas, kuris veisiasi drėgnose patalpose ir labai kenkia žmogaus sveikatai. Kai kuriems augalams sunku ištverti sausrą. Nors įrengta laistymo sistema, tačiau augalai nelepinami vandeniu, jie pratinami išgyventi natūraliomis sąlygomis.
Herbariume auga šalavijai, vilkdalgiai, melisos, bijūnai, čiobreliai, juozažolės, levandos, medetkos, ežiuolės, ryškenės. Iš viso bendruomenės žolynuose auga daugiau kaip 40 rūšių prieskoninių ir vaistinių augalų. Dar apie 60 rūšių renkami miškuose ir pievose.
Ir kūnui, ir sielai
Vaistažolių ūkyje dirba ne tik bendruomenės vyrai. Keturios darbo vietos įsteigtos ir Panaros kaimo moterims. Be jų rankų darbo sunku išsiversti – reikia ir ravėti, ir dirbti darbus.
Darbas kaip meditacija: miške renkami žemuogių lapai. R.Šemelytės nuotr.
Yra ir didelis braškynas, kurio uogos naudojamos maistui ir džiovinamos, maišomos su vaistažolių arbatomis. Pilnų namų bendruomenė – pirmoji Lietuvoje pradėjusi gaminti vaisines arbatas, pagardintas uogomis ir vaisiais.
Į arbatos mišinius dedami ir piliarožių žiedai, kurie suteikia gražesnę spalvą.
Braškynas apsodintas margalapių gyvatvore, kad akis kur būtų paganyti. Jiems antrina kvapniai žydintys flioksai. Šios ir kitos gėlės skirtos bažnyčiai puošti.
Prie pat miško už braškių lysvių auga ir ginkmedis. Įbridus į pievą arčiau medelio, po kojomis – ištisa vaistažolių paklodė: žemuogės, peletrūnai (vaistiniai kiečiai), vaistinės dirvuolės, gysločiai, balti ir raudoni dobiliukai, takažolės...
Arbatų mišiniams atrenkama tik aukščiausios kokybės, sertifikuota ekologiška produkcija. Panaroje gaminami dviejų rūšių vaistinių žolių mišiniai: pirmieji specifiniai, skirti sveikatai stiprinti, antrieji – kūnui ir sielai, tinkami vartoti kasdien.
Naujas gaminys – prieskoninių augalų mišiniai, skirti įvairiems patiekalams pagardinti: salotoms, sriuboms, mėsos ir daržovių troškiniams, žuvies, mėsos, žvėrienos gaminiams.
Kvapnios vaistažolių arbatos puodelis atgaivina ir svečius, kurie čia suplūsta į sekmadienio Mišias ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos.
Tik rankų darbas
Nuo herbariumo takas veda toliau, per mišką. Ir čia pilna vaistažolių, kurios yra renkamos: aviečių uogos ir lapai, siauralapiai gauromečiai, dilgėlės.
Už miško – vėl vaistažolių laukai, kuriuose dirbama tik rankomis, traktoriui nėra kur įvažiuoti. Žaliuoja grikių laukai, o žemei pagerinti naudojama sėjomaina – baltieji lubinai, kuriuos aparus, žemė praturtinama azotu.
Dar vienas būdas natūraliai patręšti žemę – tai nuo seno naudojama gudrybė, kai nupjauta žolė dedama į tarpus tarp augalų daigų. Ji iš lėto pūva, maitina augalo šaknis, taip pat sulaiko drėgmę, nustelbia piktžoles. Skirtumas tarp vieno ir kito lauko, kuris nepadengtas žolėmis, yra akivaizdus – plika žemė išsausėjusi, augalėliai gerokai menkesni, išdžiūvę, nors sodinti tuo pačiu metu kaip ir šalia vešliai augantys.
Aplinką puošia akmens skulptūros, kurias sukūrė dailininkas, čia atliekantis reabilitaciją. R.Šemelytės nuotr.
Vaistažolės auginamos iš sėklų. Jos beriamos tiesiai į dirvą, maži daigeliai pikuojami, persodinami į kitus plotus. Prireikė ketverių metų, kol užaugo šios vaistažolės. Jų plotas kol kas nedidinamas, nes aprėpti didesnį, nepakaktų darbo jėgos. „Net ir dabar reikia organizuoti talkas. Padeda ir žmonės, kurie gali atvykti į Panarą dešimčiai dienų, jei susitaria iš anksto. Moterys apgyvendinamos palapinėse atokiau nuo vienuolyno. Nauda abipusė – ir mums padeda, ir žmonės pailsi gamtoje“,- sako projektų vadovė.
Naktinių drugių perykla
R. Jakubonienė toliau veda per vaistažolių sodą: „Žmonėms rekomenduojame naudoti mėlynojo palemono šaknis, jų poveikis kaip valerijono, tik dešimt kartų stipresnis. Norintiesiems duodame sėklų arba iškasame kerą – augalą nesunku dauginti.“ Taip tęsiama vienuolynų tradicija apylinkių gyventojams dalinti medelius, augalus, sėklas, mokyti sodininkauti.
„Šlaitiniai galvainiai kvepia šviežiais agurkais, tai – puiki prieskoninė žolė. Biblijiniai augalai – juozažolės – labai kvapnūs, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą. Sukatžolė nuo senų senovės naudojama širdies ligoms gydyti. Svilarožės šaknys taip pat reguliuoja širdies ritmo sutrikimus“, - su sodo augalais tęsia pažintį vaistažolių žinovė ir parodo dar vieną, kurio pavadinimo net neprisimena, tačiau jis įdomus ne savo gydomosiomis savybėmis, o tuo, kad maitina piršto dydžio ryškiaspalvius kirminus su vienu ragu, graužiančius sultingus lapelius.
„Iš pradžių bandėme su jais kovoti, tačiau nesėkmingai, kirminais niekaip nebuvo galima atsikratyti. Kai juos pamatė botanikai, patarė nenaikinti, o globoti, mat iš jų išsirita nuostabaus grožio didžiausi Lietuvoje naktiniai drugiai – sfinksai. Jie netupia ant žiedo, nes per sunkūs, todėl plazdena ore ir geria nektarą ilgu straubliuku kaip kolibriai.“
Sodas kaip rojus
Šalia vaistažolių daržų įrengtas dekoratyvinis tvenkinys, kuriame žydi lelijos ir gyvena auksiniai karpiai, o kalnelis šalia alpinariumo vos išlaiko glėbį gėlių žiedų, ūžiančių nuo bičių (vienas bendruomenės narys atsakingas už bites, kopinėja medų iš šešių avilių), plazdena ir būrys margaspalvių drugelių.
Ankstyvaisiais viduramžiais vienuolynai kūrėsi pagal rojaus pavyzdį, kuris įsivaizduojamas kaip nuostabus žydintis sodas. Saulėtą vasaros dieną, apsvaigus nuo kaitros ir augalų eterinių aliejų, iš tiesų atrodo, kad vaikštai dar nuodėmės nesuteptais Ievos ir Adomo takais.
Pilnų namų bendruomenės bažnyčios koplyčioje galima įsigyti vaistažolių. R.Šemelytės nuotr.
