Mergaitės vadybininkės Pilar DeMann manymu, Cecilia - tobulas pavyzdys jaunoms mergaitėms. Ji nemėgsta ištisą dieną žiūrėti televizoriaus ir žaisti video žaidimų: “Ji trokšta tik siūti sukneles ir būti įkvėpimo šaltiniu kitiems vaikams.”
Nenuostabu, jog mados pasaulyje vertinamos jaunos manekenės, pavyzdžiui, 2003 m. ant podiumo drabužius demonstravo 12-metė Garren Taylor, tačiau ne per seniausiai paaugliai pradėjo ne tik demonstruoti, bet ir patys kurti kolekcijas.
Praėjusiais metais 13-metė blogo rašytoja Tavi Gevinson buvo pasamdyta reklamuoti “Rodarte” kolekciją garsiam parduotuvių “Target” tinklui; 17-metė blogo autorė Jane Aldridge kūrė batus “Urban Outfitters” parduotuvėms; rusų dizainerei Kirai Plastininai buvo vos 15 m., kai jos mados imperija užkariavo JAV (ir 16-ika, kai kompanija paskelbė bankrotą); brazilų dizaineriui Pedro Lourenco buvo 19-ika, kai jis praėjusių metų spalį Paryžiuje pristatė prabangias sukneles iš odos. 13-metė Lourdes Leon kartu su mama Madonna rudens sezonui kuria drabužių “Materiali mergaitė” liniją.
“Šiais laikais šokiruoti vis sunkiau,” - sako Kit Yarrow, Golden Gate universiteto psichologijos fakulteto vadovė ir knygos apie tai, kaip vaikai keičia verslo pasaulį, autorė. - Nieko nebestebina savo kompaniją įkūręs 18-metis. Kad sulauktum susidomėjimo, turi būti 8-erių ar 10-ies metų.”
Psichologinės šios naujos tendencijos priežastys, pasak jos, yra tai, kad šiais laikais vaikai šeimoje turi daugiau įtakos, į jų nuomonę labiau atsižvelgiama: ”Kai vaikui kyla idėja, tėvai nebesako: „Įdomu, o dabar eik žaisti“. Šiandien tėvai rimtai apsvarsto idėją ir paklausia savęs, ar galėtų padėti ją išplėtoti.”
Kuria po pamokų
C. Cassini namų darbus atlieka mokykloje, kad vakarais galėtų siūti. Vieną 62-150 dolerių kainuojančią suknelę siuvimo mašina ji pasiuva per 15 minučių.
“Niujorko mados savaitėje mane įkvėpė taksi automobiliai, todėl sukūriau štai tokias sukneles”, - pasakojo ji, rodydama aukso ir juodos spalvos rombais margintą suknelę, kurios viršutinė dalis pasiūta iš aukso spalvos tampraus džersio.
Iš kur jaunoji dizainerė turi tokį mados pojūtį - mįslė ir jos tėvams.
“Kai Cecilia buvo kūdikis ir dar nevaikščiojo bei nekalbėjo, visada rodydavo į drabužius, kurių nori, – pasakojo jos mama Michelle Cassini, dėstanti jogą. - Vos išmokusi naudotis žirklėmis, Cecilia sukarpydavo ir perkurdavo drabužius.”
Būdama 5-erių, niekam nematant ji sukarpė vyresnės sesers Betsey Johnson suknelę, ją atlenkė, sutvirtino plaukų gumelėmis ir perkūrė pagal savo skonį.
“Mada domiuosi nuo mažų dienų, - tikino Cecilia. - Nagus lakavausi būdama vos dvejų.”
Šešerių metų gimtadienio proga mergaitė paprašė padovanoti siuvimo mašiną ir pradėjo mokytis.
“Tačiau man nepatiko mokytoja, kuri sakydavo, kad kažkas nedera, kai man atrodė, kad kaip tik dera”, - pasakojo besiskleidžianti dizainerė, trokštanti visiškos kūrybinės laisvės.
Būdama septynerių ji mokykloje parašė pirmąjį laišką "Coco Chanel". 8-erių sukūrė logotipą, įkvėptą Eifelio bokšto. Tačiau didžiausia sėkmė aplankė praėjusiais metais, kai jos mama Michelle vaikų parduotuvės “Tough Cookies” savininkei užsiminė apie dukters pomėgį kurti sukneles. Cecilia surengė pristatymą, kurio metu pardavė 50 suknelių.
Netrukus jaunoji dizainerė susipažino su P. DeMann.
“Aš jai labai patikau ir ji tapo mano vadybininke. Tada viskas ir prasidėjo,” - pasakojo Cecilia, norinti surengti savo mados šou, atidaryti parduotuves visame pasaulyje ir “jaunoms mergaitėms suteikti įkvėpimo siekti savo svajonių.”
Žinoma, pirmiausia Ceciliai reikia baigti 5-ąją klasę.
“Mokslas - pirmoje vietoje, - teigė mergaitės tėtis fotografas Lionelis Cassini. - Tačiau jei ji gali pradėti siekti karjeros ir pasiekti gerų rezultatų iki dvidešimties, kodėl turėtume jos neskatinti?”
