– Apie ką jūsų knyga?
„91 būdas taupyti arba dieta jūsų piniginei“ – pavadinimas turbūt kalba pats už save. Tai pirmoji lietuviška knyga apie taupymą, parašyta ne finansų konsultanto. Joje pateikiami konkretūs ir praktiški taupymo principai ir trumpos istorijos, kuriose pasakojama apie skirtingus žmonių taupymo būdus. Tikiuosi, ši knyga pakeis moterų požiūrį į taupymą ir pinigus bei leis atrasti efektyvius taupymo principus.
Kiekviena moteris nori turėti pinigų. Nesvarbu – ar ji kopia karjeros laiptais, ar namuose augina vaikučius. Juk turėti pinigų moteriai reiškia galimybę laisviau gyventi, jaustis saugia ir nepriklausoma. O kai moteris laiminga – laimingas ir šalia jos esantis vyras bei vaikai...
– Esate rinkodaros specialistė. Kaip kilo idėja parašyti knygą?
Tiesiog panorau savo sukaupta patirtimi pasidalinti su kitais. Pati esu patyrusi savo šeimos finansinę krizę. Persikėlę su vyru gyventi į Kauną neturėjome darbo, o aš jau laukiausi vaikelio... Puikiai žinau, ką reiškia taupyti kiekvieną litą. Užuot važiavusi autobusu, eidavau pėsčiomis, skaičiuodavau kiekvieną centą parduotuvėje.
Pamenu, vaikščiodavau pro prekių lentynas ir mąstydavau: „Kiek galėčiau visko nusipirkti parduotuvėje, jei bent penkiasdešimt litų turėčiau“ Teko išgyventi ir tokią situaciją: kai pradėjome dirbti ir gauti pakankamai pajamų, pastebėjau – vis tiek gyvename „nuo algos iki algos“, pinigų stinga ir svajonėms, ir dideliems norams įgyvendinti. Pajutau ką reiškia principas – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau nori. Supratau – kažką darau ne taip. Ėmiau ieškoti priežasčių...
Vesdama asmenines koučingo sesijas moterims suvokiau, kad du pagrindiniai dalykai, trukdantys siekti savo svajonių – baimė ir pinigai. Mūsų poreikiai priklauso nuo darbo ir gaunamo atlygio, todėl dažnai negalime daryti, ką norime. Šių dalykų paieška ir atradimai paskatino mane parašyti knygą – “91 būdas taupyti arba dieta Jūsų piniginei.” Pinigai neturi tapti kliūtimi įgyvendinant savo svajones!
– Kaip pati išmokote taupyti?
Pajutusi, kad ne aš valdau pinigus, o esu nuo jų priklausoma, kad mano poreikiai priklauso nuo atlygio išmokėjimo dienos, ėmiau svarstyti – kaip galėčiau pakeisti šią situaciją...
Turėjau dvi idėjas – pradėti savo verslą arba išmokti elgtis su turimais pinigais. Žinoma, pirmoji skamba labiau viliojančiai: nereikėtų nuolatos jaudintis dėl pinigų, taikstytis prie kitų žmonių keliamų sąlygų, gyventi nuo algos iki algos ir t.t. Tačiau tuomet auginau du mažus vaikus. Supratau, pradėti verslą – netinkamas metas. Liko viena perspektyva – išmokti elgtis su turimais pinigais taip, kad jie manęs nevaržytų, ir tapti nuo kitų finansiškai nepriklausoma.
Be to, kaip minėjau, jau žinojau – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau išleidi. Todėl reikia išmokti valdyti pinigus, nes nevaldomi pinigai turi unikalią savybę „išnykti.“ Taupymas kaip dieta: jei norime sulieknėti, atidžiai skaičiuojame, kiek kalorijų suvartojame, kiek jų išeikvojame. Taip ir su pinigais. Reikia stebėti – kiek pinigų gauname ir kiek jų išleidžiame.
Norit sužinoti, kaip aš mokiausi taupyti? Kasdien užsirašydavau – kur, kam ir kiek išleidžiu pinigų. Pirmą kartą gyvenime sekiau mūsų šeimos biudžetą. Ir žinot, ką pastebėjau? Kiek daug pinigų mes išleidžiame nereikšmingoms smulkmenoms! Tuomet susikūriau tikslų planą – kiek pinigų galime išleisti, o kiek turime atsidėti. Po poros mėnesių jau nebevaikščiojau dažnai po parduotuves, atsisakiau neplanuotų pirkinių ir neišleisdavau pinigų smulkmenoms.
– Vis dėlto, kas padėjo apsispręsti parašyti knygą?
Mūsų visuomenėje kalbėti apie pinigus neįprasta. Tiesą sakant, nekalbama apie tai, kaip reikia juos taupyti ir valdyti. Mokomės ekonomikos, vadybos, tačiau niekas neaiškina, kaip elgtis su savo pinigais. Mūsų tėvams ir seneliams taip pat niekas tokių vertybių nediegė, todėl įpročio planuoti pinigus negalime perimti iš šeimos. Esame įpratę planuoti atostogas, laisvalaikį, darbus, tačiau ne pinigus! Labai mėgstu skaityti knygas. Esu dažnas svečias knygynuose. Tačiau pastebėjau, knygų, skatinančių sulieknėti – pusšimtis, o kaip elgtis su pinigais – vos kelios! Ir tos apie investavimą. Tačiau norint investuoti, reikia turėti – ką investuoti. O jei pinigų pakanka tik būtiniausioms reikmėms?
Kai pasakodavau pažįstamiems, kaip išmokau valdyti savo pinigus, išgirsdavau: „O, kaip įdomu!“ Supratau, mano patirtis, žinios gali būti naudingos kitiems. Nusprendžiau – pasidalinsiu savo patirtimi. Kaip tai padarysiu? Po kruopelytę iš įvairių knygų bei straipsnių surinksiu patarimus ir sudėsiu juos į vieną knygą. Kitiems bus paprasčiau atrasti patogiausią ir priimtiniausią būdą taupyti.
– Kokia buvo jūsų aplinkinių reakcija?
Ilgą laiką niekam nieko nesakiau. Nenorėjau, kad kitiems kiltų abejonių ar minčių, jog man gali nepavykti. Knygą rašiau apie devynis mėnesius. Mintys apie ką rašyti kildavo pačiose netikėčiausiose vietose – užsirašydavau jas ant popieriukų ar servetėlių. Tuo metu mano rankinė buvo pilna įvairiausių prirašinėtų lapelių. Galiausiai visas tas mintis nusprendžiau sudėti į vieną vietą. Tik tuomet, kai jau buvau pusiaukelėje, kai mano mintys įgavo prasmę, prasitariau kitiems ir sulaukiau palaikymo! Atvirai kalbant, nereikia apie tai skelbti visiems. Pasisakykite tik tiems žmonės, kurie jus palaikys, paskatins, padės. Nes jei jausite, kad kiti netiki... Ir patys imsite savimi abejoti. Tuomet tikrai iškils kliūčių siekti savo svajonių.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte nusprendusi parašyti knygą?
Teisingai sakoma: „Didžiausia kova – kova su savimi.“ Sunkiausia buvo patikėti savimi ir tuo, kad mano mintys gali sudominti kitus. Nerimavau, ar sugebėsiu parašyti tokią knygą, ar kas nors sutiks ją išleisti, ar kam nors ji bus įdomi. Juk nesu žinoma rašytoja! Dažnai atidėliojame savo svajones užsiimdami įprastais darbais, kurie kelia rutiną. Tikimės, kad taip tapsime laimingesni...
Tačiau vėliau priėmus sąmoningą sprendimą ir turint aiškią viziją atrodo – visas pasaulis padeda tau įgyvendinti svajonę. Svarbiausia – įsivaizduoti konkretų rezultatą. Svajodama apie savo knygą aš regėjau, kaip ji atrodys, kokia bus struktūra, mačiau ją knygynų lentynose šalia kitų knygų. Neturėjau net menkiausio supratimo, kaip leidžiamos knygos, tačiau jaučiau begalinį norą. Nepatikėsite, visos techninės problemos išsisprendė savaime!
Na, ne savaime, bet netikėtai. Prasitariau kolegai, išleidusiam knygą, kad kada nors ir aš norėčiau išleisti savąją. Tą pačią akimirką jis paskambino į leidyklą ir susitarė, kad peržiūrėtų mano būsimos knygos rankraštinę medžiagą. Galvoje kirbėjo įvairios mintys: „Galbūt duos patarimų, o gal pasakys, kad knyga nieko verta ir galėsiu iškart pamiršti šį savo norą?“
Supratau – palankių aplinkybių, situacijų mūsų gyvenimuose itin daug. Tiesiog reikia mokėti jas pastebėti. Kai ko nors labai nori ir sąmoningai sieki, pastebi tuos žmones ir situacijas, kurių reikia. Svarbiausia – žinoti, ko siekti, ir koks yra tavo tikslas. Kartais nebūtina žinoti, kaip tai įgyvendinsi...
– Ar pradžia buvo sunki?
Pirmąjį žingsnį žengti sunku. Reikia atsikratyti visų baimių ir abejonių. Koks buvo mano pirmasis žingsnis? Tiesiog ėmiau ir parašiau pirmąją pastraipą! O ją parašiusi net nepajutau, kaip sukūriau kitą ir dar kitą... paskui viskas vyksta iš inercijos. Vėliau atradau ir leidyklą, ir žmones, kurie manimi patikėjo. Prieš tai net nebūčiau drįsusi apie tai pasvajoti!
– Buvo akimirkų, kai nesisekė ir norėjosi viską mesti?
Aišku, buvo! Visiems būna... Turiu dienoraštį, kuriame laikas nuo laiko užsirašau savo mintis. Dabar jį pavarčiusi prisimenu, ką tuo metu galvojau apie savo knygą, ką nežinios minutėmis mąsčiau: „Ar būsiu įdomi savo skaitytojams? Ar sugebėsiu išleisti knygą?“ Mano būgštavimai nepasitvirtino. Kad dažniausiai baimes mes susikuriame patys – tikra tiesa! Reikia gerai žinoti, ko nori. Keista, tačiau nederėtų visko atidžiai planuoti. Tai didžiausia daugelio žmonių klaida. Pernelyg nuosekliai suplanuojame, ką darysime, pastebime, kiek daug visko reikės atlikti ir kiek daug nežinome. Tuomet išsigąstame, kad gali nepavykti, ir net nebandome.
Jei būčiau realistė ir viską apskaičiavusi, nebūčiau šiemet parašiusi ir išleidusi knygos; būčiau pradėjusi atidžiai skaičiuoti, kiek kainuos jos išleidimas. Juk neturėjau pažinčių knygynuose. Galėjau ir toliau pesimistiškai galvoti, kad nežinomos autorės knyga nesudomins žmonių...
Tuomet būčiau praradusi galimybę išleisti knygą. Juo labiau – tapti vienos perkamiausių knygų Lietuvoje autore! Aš labai norėjau pasidalinti savo patirtimi su kitomis moterimis ir visiškai nemąsčiau apie pinigus, nesitikėjau rezultatų. Tuomet pavyko rasti tinkamus žmones, kurie mane palaikė, kurių anksčiau net nepažinojau. Štai jums ir rezultatas – mano knyga!
Einant savo keliu, savo svajonių bei tikslų link nereikia sureikšminti nesėkmių. Tu jauti – turi tai padaryti ir padarysi. Žinoma, tai turi būti tavo kelias – tavo tikra svajonė!
– Kaip žinoti, kad tai tas kelias, kurio tau reikia?
Nors ir sakiau, kad nuosekliai planuoti nereikia, nemeluosiu – pirmuosius žingsnius numatyti būtina. Apgalvokite bent keturis žingsnelius į priekį. Tarkim, šiandien aš parašysiu pirmą pastraipą, ryt antrą ir t.t. Jeigu pavyksta tai padaryti – einate teisingu keliu. Tačiau jei nuolat nesiseka, vadinasi – dar neatėjo laikas tavo svajonei išsipildyti arba tai ne tas kelias, kurio tau reikia. Tuomet negaiškite laiko. Judėkite pirmyn ir kurkite naujas svajones. Svarbiausia – nuolat bandyti! Kai turi tikslą, bet bijai jį įgyvendinti – tampi piktas. Žinai, kad nori ir gali, bet bijai. O tavo potencialas veržiasi per kraštus, tu neturi kur jo išlieti. Tuomet jautiesi negerai...
Tiesą sakant, turime kur kas didesnį potencialą, nei įsivaizduojame, ir išties galime neįtikėtinai daug. Tik reikia bandyti ir nebijoti klysti. Bandyti reikia, net jei ir nepavyks. Tik taip galime sužinoti – ar tai yra mūsų kelias, ar ne. Jeigu suprasime, kad tai – ne mūsų kelias, tuomet negaišime laiko, tik išvengsime klaidų. Kuo greičiau suprasime, kad tai – ne mums, tuo greičiau atrasime tą sritį, kurioje galėsime save realizuoti.
– Ar davė naudos Jums knygos rašymas ir pati knyga?
Smagu pranokti save. Tada patiki, jog išties gali labai daug...
– Esate laiminga?
Taip. Dabar aš esu laiminga, nes gyvenu pilnavertį gyvenimą. Gyvenu ir mėgaujuosi gyvenimu! Labai noriu savo laime pasidalinti su kitais... Kuo aplink daugiau laimingų žmonių, tuo gyventi smagiau. Įsivaizduokime visuomenę ar bendruomenę, kurioje visi yra laimingi, trykšta idėjomis, dalinasi jomis su kitais ir jas įgyvendina. Manau, visi norėtume gyventi tokioje bendruomenėje. Kodėl nepradėjus tai kurti nuo savęs, savo aplinkinių jau šiandien? Juk svarbiausia – aiškiai žinoti, ko nori, ir gyventi taip, kad jaustumeis laimingas!
– Ko palinkėtumėte žmogui, siekiančiam savojo tikslo?
Tiesiog reikia išdrįsti svajoti ir skubėti įgyvendinti svajones. Jei turite kirbančią idėją, tačiau nedrįstate jos įgyvendinti, paklauskite savęs: „Jei tikrai žinočiau, kad pavyks, ką nuveikčiau, kaip gyvenčiau?“ Tačiau nepakanka vien tik svajoti. Reikia imtis konkrečių veiksmų ir nebijoti klysti.
Turite svajonę? Pirmiausia – užrašykite ją. Kai aiškiai ją įvardinsite, lengviau planuosite pirmuosius žingsnius. Deja, gali nutikti ir taip – sunkiai dirbsite, bet nuolat nesiseks. Tuomet siūlyčiau pagalvoti: „Gal tai nėra tikrasis jūsų kelias, tikroji svajonė? Gal jūsų sprendimą įtakojo aplinka?“
Svarbu žinoti, ko tu pats nori, o ne ko iš tavęs tikisi kiti. Ir įgyvendinti savo norus! Būk laimingas!
Trečiajame žurnalo „Būk laimingas“ numeryje skaitykite:
1. Sėkmės istorija (interviu su Neringa Kavaliauskiene)
2. Herojus (interviu su Nijole Oželyte)
3. Viskas įmanoma (interviu su Linata Dvareckiene)
4. Lyderystė (interviu su Gitanu Nausėda)
5. Išskirtinis interviu (su Deividu Goldsmithu)
6. Sėkmės universitetas
7. Atrask save
8. Verslas
9. Geriausieji
10. Asmenybės
11. Nebūk abejingas
12. Laikas – pinigai
13. Pardavėjų klubas
14. Tai įdomu
15. Skaitymo malonumas
