- Kelerius metus apie tavo muzikinę veiklą nedaug buvo girdėti, bet dabar sakai, jog planuoji visus nustebinti. Kas pasikeitė?
Saulutė (dainininkės dukra - aut. past.) pradėjo lankyti į darželį. Tad mano galvoje ėmė kirbėti mintys, kad reikia grįžti. Matyt, savaime atėjo toks laikas, kai norisi apie save priminti. Įgyvendinti svajones ir išsilieti kūrybiškai. Šou versle vieną dieną vienas ant bangos, kitą - kitas. O dabar - mano laikas pasireikšti.
Neslėpsiu, besilaukdama turėjau daug iliuzijų, sakiau: “Oi, aš būsiu tokia mama, kuri visur eis, darys, dalyvaus, visur važiuosiu kartu su dukra”. Bet pagimdžiusi supratau, kad ne viskas taip paprasta. Prioritetai susidėliojo savaime. Aš tai vadinu vaiko ir mamos šventumo laiku, kada vienas be kito negali ištverti nė minutės. Tiesą sakant, aš net nedrįsau pasipriešinti šiam jausmui.
- Pasiilgai scenos?
Taip... Kartais net sapnuodavau. Norisi tos veiklos, gi nesvetima. Net žiūrėdama per televiziją renginį ar koncertą visuomet pagalvodavau: “Ir man ten reikia, ir aš galėčiau, ir turėčiau ką parodyti”. Bet palikau viską natūraliai susidėlioti. Nenorėjau nieko daryti per prievartą, skubėti, dirbtinai kurti.
Dabar ieškau kelio į naujų klausytojų širdis bei galvoju, kuo pradžiuginti senuosius. Pasikeitė visa komanda. Džiaugiuosi, kad dabar turiu tokią, kokios ir norėjau. Todėl manau, kad “driokstelėsim” iš širdies.
- Neseniai spaudoje pasirodė atviros tavo nuotraukos. Sunku ryžtis tokiai fotosesijai?
Jei man būtų šešiolika ar dvidešimt, galbūt ir bijočiau kitų žmonių nuomonės. Gal net ir nedaryčiau. Bet dabar esu visiškai rami. Žinau, ką darau. Galų gale, tam, kad tokios fotosesijos nereikėtų kartoti po dvidešimties metų, reikėjo tai padaryti dabar, nes po to tikrai nesinorės ir nebus reikalo (juokiasi). Čia iššūkis žiemai. Nusimesti rūbelius prieš objektyvą tikrai nebuvo pagrindinis tikslas.
Tai padaryti gana lengva - tik viens du. Bet kaip tai pateikti skaniai ir įdomiai, nevulgariai? Tai didelis menas. Žingsnis buvo aptartas ir palaimintas artimųjų rate. Man gražu. Tiesa, dukra, pamačiusi nuotraukas, pasakė: “Čia ne mama, čia - Elena”.
- O pikti komentarai?
Niekas nesiginčija, kad nuotraukos atkreipia dėmesį, bet tegul visi „atsipalaiduoja“ ir žiūri į jas pozityviai. O piktos nuomonės... Jų visada buvo ir bus. Man patinka, ir nesivarginu reaguoti į kiekvieną piktą žodį. Lietuvaičiai nėra linkę džiaugtis aplinkinių laime. Gerai pamenu, kai buvo sunku, daugelis džiūgavo. Bet jei tik tavo gyvenimas apsiverčia, tau sekasi, jautiesi laimingas, iš karto pasipila įvairiausi pasipiktinimai. Jei viską imčiau į galvą, geriau visai iš namų niekur neiti.
- Minėjai, kad gimus Saulei tavo gyvenimas pasikeitė...
Iš nieko kito pasaulyje negausi tiek, kiek dovanoja tau tavo vaikas. Mano akyse auga nuoširdi ir sumani mergaitė. Be to, ji daug ko mane išmokė. Visada buvau tokia, kuri eina į priekį, daro, dalyvauja ir visur manęs daug. Vaikas viską įprasmina, sudėlioja į vietas.
Šiandien nė kojos iš namų nekeliu be pusryčių. Anksčiau apie tai net nesusimąstydavau. O dabar kiekvienas rytas prasideda nuo košės. Tiesa, kasdien verdu vis kitokią. Tai mudviejų mažytis ritualas.
Jei anksčiau galėdavau valgyti bet ką ir išbėgiodavau, dabar organizmas to nebetoleruoja. Ir iš karto pasijaučia - tai rūbelis ne taip krenta, o ir savijauta prisikimšus prastesnė. Reikia žiūrėti, ką valgai. Juk klausytojai tarsi nebyliai reikalauja, kad scenoje atrodytumei gerai. Kita vertus, kiekviena mergina, moteris nori būti daili, graži, bet iki tobulybės visuomet truks. Čia žaidimas be pabaigos, todėl reikia išmokti mylėti save tokią, kokia esi.
Mano mama - sveiko gyvenimo būdo propaguotoja. Ji padarė didelę įtaką ne tik mano, bet ir mano močiutės mitybai, kuri kaip ir daugelis vyresnio amžiaus žmonių, anksčiau vadovavosi principu - drūčiau, sočiau.
- Muzikos akademijoje studijuoji muzikos vadybą. Svarstai galimybes išreikšti save ir šioje srityje?
Buvo nemažai laiko pagalvoti apie tai. Nesakau, kad aš visą gyvenimą dainuosiu. Tačiau manau, kad suksiuosi pramogų versle. Dėl to ir pratęsiau studijas Akademijoje. Šiandien dar dainuoju, po metų irgi, o po dar kelių gal ką kitą sugalvosiu. Turbūt niekam ne paslaptis, kad šiuo metu visiems muzikantams ir dainininkams ne pats geriausias laikotarpis. Todėl, mano nuomone, kibti į mokslus yra pats laikas.
Visiškai nesigailiu nutarusi pratęsti studijas, išsilaikyti išlyginamuosius egzaminus ir jau po poros metų turėti magistrės diplomą. Neturiu iliuzijų užkariauti visą pasaulį, bet man patinka tai, ką darau.
