- Kelintą kartą einate į „Euroviziją“?

Jau aštuntą.

– Kuo jums įdomus šis konkursas, kurstantis jūsų entuziazmą?

Pirmiausia tai praktika, kurios už jokius pinigus niekur neįgysi. Man labai įstrigęs toks liaudiškas pasakojimas apie varlytę, kuri šokinėjo grietinėje tol, kol iš jos padarė sviestą. Norėdamas kažką pasiekti, ne visada gali tai padaryti iš karto. Kartais reikia ir pastangų, ir užsispyrimo, ir laiko. Daugelis žmonių mane sveikina už ryžtą žengti pirmyn ir nenuleisti rankų po nesėkmės.

– Jei pateksite, kokia vieta jus tenkintų?

Manau, būtų gerai patekti į penketuką.

– Ar manote, kad lietuviai „Eurovizijoje“ visada sulaukia tinkamo įvertinimo?

Tikrai ne visada. Kaimynės paprastai vienos kitas palaiko. Juk „Euroviziją“ yra laimėjusi ir Latvija, ir Estija. Tad kodėl Lietuva negali?.. Manau, tai įmanoma. Tik bėda ta, kad neturėjome tokio pasirodymo, kuriame derėtų ir skambesys, ir charizma, ir vaizdas.

– Kuria iš visų savo eurovizinių dainų likote labiausiai patenkinta?

Į visas buvo įdėta daug pastangų, energijos ir laiko. Visuomet stengiausi iš paskutiniųjų.

– Ką galite pasakyti apie šiųmetę savo dainą?

Tai ispanų kompozitoriaus, mano bičiulio Rafaelio Artesero daina „Melancolia“. Daugiau apie ją nieko nesakysiu. Pamatysite.

– Ar daug yra tokių „Eurovizijos“ atlikėjų, kurie jus labai sužavėjo?

Taip, net būtų sunku visus išvardyti. Iš pernykščio konkurso gerai prisimenu Jungtinės Karalystės atstovę. Labai žavus, charizmatiškas ir Norvegijos atstovas – konkurso nugalėtojas Aleksandras Rybakas. Kad žmonės už tave balsuotų, vien balso neužtenka. Dar reikia ir vidinio žavesio, energijos, kuri pakerėtų žiūrovus.

– Ar peržvelgusi šiųmetį Lietuvos pretendentų sąrašą matote daug rimtų konkurentų?

Negaliu pasakyti, nes nežinau pusės dalyvių. Aišku, konkurencija – sveikas dalykas, tačiau per daug nesuku sau galvos, kas dalyvaus su manimi. Aš einu dainuoti, gerai pasirodyti, pasakyti tai, ką noriu.

– Koks jausmas lydi?

Žinoma, jaudulio yra pakankamai. Juk labai norisi, kad viskas pavyktų taip, kaip esu sugalvojusi. Nesinori ir visos komandos, kuri dirba su manimi, nuvilti. Šiek tiek gaila, kad viską reikia skubinti, nes ilgai buvo neaišku, ar apskritai Lietuva šiemet dalyvaus „Eurovizijoje“.

– Buvote sakiusi, kad, kai tapsite mama, gyvensite kitaip. Kas jūsų gyvenime pasikeitė?

Supratau, kad pats svarbiausias dalykas yra vaikas. Patyriau besąlygišką ir pačią gražiausią meilę jam. O maitinimas krūtimi yra pats gražiausias dalykas, koks tik pasaulyje gali būti. Po kelių mėnesių poilsio vėl jaučiuosi kupina jėgų atnaujinti savo koncertinę veiklą.