Po mėnesio duris turėtų atverti Aistės ir jos kolegės Rugilės Psichologijos saviraiškos studija.
- Baigusi modelio karjerą, nusprendėte dirbti savanore Valgymo sutrikimų centre. Kas paskatino imtis tokios veiklos?
Visada žinojau, kad modelio duonos visą gyvenimą nevalgysiu. Nemažai apkeliavau, ką norėjau pamačiau ir nusprendžiau, kad atėjo laikas patirtimi pasidalinti su kitais. Tačiau tai visai nereiškia, kad vieną dieną prabudau ir tik bum viską pradėjau matyti kitomis spalvomis. Ilgai svarsčiau, kuriuo keliu man pasukti, kur galėčiau pritaikyti savo patirtį. Galvoje visuomet kirbėjo mintis, kad norėčiau padėti merginoms ir moterims, turinčioms valgymo sutrikimų.
Mados ir grožio industrijoje tai vis dar labai aktuali problema. Iš patirties žinau, kas yra nuolatinis nerimas, galvojimas apie kūno formas, kaip jas išlaikyti. Psichologas geras tas, kuris žino žmogaus bėdą ir pats yra ją išgyvenęs.
Gerai suprantu merginas, nes pačiai būdavo skaudu, kad grožio kultas yra pernelyg sureikšmintas. Keista, kad mūsų amžiuje nesvietiškas liesumas yra labai išaukštinamas. Žurnalai nuolat siūlo naujausius lieknėjimo būdus, kad tik moteris įtilptų į kažkieno sukurtą standartą. Ir tik tuomet jos bus pripažintos, gerbiamos ir mylimos. Tai, ką mes dabar matome žurnalų viršeliuose, yra tik šiandieninio technologijų pasaulio pasekmė. Dėl jų galima pailginti kojas, nuimti papildomus kilogramus, panaikinti spuogelius, pridėti plaukų, pakelti vokus ir t.t. - įmanoma viskas, ko tik nori. Realybėje nerastumėt nei vieno taip tobulai atrodančio modelio. Gerai žinau šios industrijos užkulisius, todėl nusprendžiau stoti su tuo į kovą.
- Netrukus turėtų atsidaryti Jūsų Psichologijos saviraiškos studija...
Jos idėją man “pametėjo” šešiolikmetės klientės. Dirbdama su jomis supratau, kad merginas reikia mokyti ne tik išorinio, bet ir vidinio grožio. O jų mamos mielai į mano rankas atiduotų savo dukras. Daugelis jų turi užslėptų ligos simptomų. Tai nebus studija, orientuota vien tik į valgymo sutrikimus. Teiksim įvairiapusę pagalbą. Spręsim šeimos problemas ar pačias paaugles mokysime jas spręsti.
Studijoje galės apsilankyti ir vaikinai. Tai labiau bus saviraiškos ugdomieji kursai. Per meną, pasitelkiant įvairias naujas metodikas, bandysime atskleisti paauglių potencialą. Pati rengiu programą mergaitėms: dirbsime grupelėmis, spręsime joms kylančias problemas, bus ir stiliaus pamokėlių, lavinsime bendravimo, socialinius įgūdžius. Dabar yra kuriamos įvairios grožio mokyklos, kur mergaitės mokomos gražios eisenos, laikysenos, manierų ir panašiai. Tačiau visai pamirštama lavinti vidinį jų grožį.
- Kaip vadinsis studija?
“Pamilk save”. Žmonės dažnai pamiršta apie meilę sau. Retas kuris susimąsto, kad meilė sau yra sveikata, sveikas gyvenimo būdas, vidinis tobulėjimas ir daugelis kitų dalykų. Tai nėra, kaip daugelis suvokia, egoizmo apraiška. Antra vertus, kaip gali mylėti kitus, jei nesugebi mylėti savęs? Laikausi pozicijos, kad visos ligos ateina nuo nemeilės sau.
- Šalį ištikusi krizė. Ar nesibaiminate, kad kurti tokią studiją ne pats tinkamiausias metas?
Oi, tokių nuomonių girdėjau ne vieną ir ne dvi. Bet aš - optimistė. Manau, kad tie, kuriems reikės tokios pagalbos, ateis. Be to, tai niša, kurią dar reikia užpildyti. Jei galvočiau tik pesimistiškai, man būtų labai sunku ir neturėčiau nė mažiausios dalelytės to, ką dabar turiu. O krizė yra geras sukrėtimas pradėti įgyvendinti naujas idėjas. Turi patirti šoką, kad suprastum, kas vyksta aplink.
Kartais man draugės sako: “Bepigu tau, Aiste, taip kalbėti - tu jauna, liekna, graži moteris ir tau “faina” gyventi”. Bet laimė tikrai ne nuo to priklauso. Jei aš pati su savim nedirbsiu ir netobulėsiu, kitiems būsiu tik graži lėlė. Jokios laimės aš čia nematau. Man to neužtenka. Žmonės galvoja, kad graži mergina, todėl jai visuomet sekasi. Bet taip tikrai nėra.
Kiekvieno gyvenimas pilnas įvairiausių sukrėtimų. Aš devyniolikametė išvažiavau dirbti į užsienį. Daugeliui atrodo, kad tai labai smagu. Bet niekas neįsivaizduoja, koks apima vienišumo jausmas, kai esi vienas dideliame, nepažįstamame mieste.
- Ar galite pasakyti radusi savo laimę?
Dirbdama modeliu vis bandydavau suprasti, kas yra laimė. Teko bendrauti su labai žymiais žmonėmis, prabangiai gyventi, uždirbti pinigų... Kartais net pagalvodavau, kad už tuos pinigėlius galėsiu sau daugiau leisti, prisipirkti prabangių rūbų ir panašiai... Bet laimės tame neradau. Šlovė ar tai, kad fotosesijos metu mane aprengdavo už milijoną, didžiulio pasitenkinimo neteikė. Sieloje esu keliautoja, per keliones supratau, ko iš tikrųjų noriu. Dėl to pasirinkau psichologijos studijas, nes supratau, kad mano gyvenimo pašaukimas yra duoti, o ne imti.
Ar aš laiminga? Taip. Turiu mylimą žmogų, kuris visuomet mane apglėbs. Dirbu mėgstaą darbą ir turiu didelių ateities tikslų. Esu meniškos ir filosofiškos sielos. Man labai daug kas įdomu: ir interjero dizainas, ir renginių organizavimas.
- Visai neseniai ištekėjote, laukiatės vaikelio. Kas, Jūsų nuomone, svarbiausia kuriant šeimą?
Šeimoje, manau, svarbiausia yra tradicijų puoselėjimas ir sutuoktinių pagarba vienas kitam bei, žinoma, supratimas. Vestuvės vyko pagal pagoniškas tradicijas ir man labai patinka, kad čia moteris vadinama židinio sergėtoja. Viskas turi vykti pagal gamtos tėkmę. O ne atbulai ar aukštyn kojom kaip dabar dažnai pasitaiko, kad moteris nori būti šeimos galva, karjeriste ir panašiai.
Šeimoje reikia leisti būti vyrui - vyru, moteriai - moterim. Priimti vienam kitą tokį, koks jis yra, ir net nemėginti keisti.
Kaip tėtis su mama elgiasi vienas su kitu, taip elgsis ir jų vaikutis. Nes iš jų jis mokosi.
Dažnai šeimose pastebiu, kad vaikams dažnai nubrėžiamos ribos, ką jis gali daryti ir ko ne. Daug draudžiama, bet neparodoma, kas galima. Jau nekalbant apie paskatinimus arba pagyrimus. Vaikui reikia leisti parodyti savo gabumus, o ne kartoti: “Nedaryk, nezyzk, neliesk”. Sugebėjimas leisti kiekvienam šeimos nariui atsiskleisti yra gražios šeimos pagrindas.
