Siūlome Jums žvilgtelėti į Sandros Straukaitės gyvenimą ir išgirsti jos požiūrį į madą.
Dizainerė Sandra Straukaitė, kalbėdama apie ryškų savo kuriamos mados konceptualumą, pabrėžia: „Taip jau išėjo, kad esu naujos kartos dizainerė, kuri atsidūrė ant kartų lūžio ir, aišku, man tai turėjo įtakos. Vyravusi tarybinių laikų Vilniaus modelių namų mada dvelkė naftalinu ir atrodė nuobodžiai, o jaunieji dizaineriai visa galva pasinėrė į beprotiškus kūrybinius ieškojimus.
Iki didžiosios pertvarkos dizaineriai „virdavo“ savo sultyse, jie buvo tarsi atkirsti nuo vyravusių pasaulinės mados tendencijų. Kūrybos geografija apsiribojo Tarybų Sąjungos erdve. Nebuvo haute couture ir prêt-a-porter kolekcijų, progresyviosios ir avangardinės mados. Tad jaunieji dizaineriai visko ėmėsi su jaunatvišku maksimalizmu ir entuziazmu.“
Juozas Statkevičius, Julija Žilėnienė, Seržas Gandžumianas, Sandra Straukaitė – jaunoji dizainerių karta, kuri siekė kalbėti mada. Kolekcijų konceptualumas tapo toks pats svarbus, kaip ir bendras darbų vientisumas, scenografija. Dizainerė pasakoja: „Mes žvelgėme į Vakarus, o Vakaruose posovietinės šalys imtos laikyti naujuoju įkvėpimo šaltiniu. Jaunajai kartai iššūkiu tapo ne tik protestas prieš vyravusią tvarką – avangardas, bet ir prabangos, klasikos siekiamybė.“
Pirmieji avangardo festivaliai kaimyninėje Rygoje inspiravo ir „Mados infekcijos“ atsiradimą Lietuvoje. Pasak dizainerės, „Mados infekcija“ nėra avangardinis festivalis, tai prêt-a-porter kolekcijos su konceptualumo prieskoniu.
Dera paminėti, kad festivalis, gyvavęs vos kelerius metus, buvo užgesęs ir tik dizainerės Sandros Straukaitės bei Renatos Mikailionytės dėka tapo kasmetiniu tarptautiniu mados festivaliu Lietuvoje.
Anot kūrėjos, „suvokimas, kad dizaineris tiesiog privalo bent vieną kartą per metus pristatyti kolekciją publikai (kitaip visas kūrybinis akstinas, idėjos užges net nepradėjus jų įgyvendinti), tapo viena iš festivalio atgimimo paskatų. Sąmoningas ėjimas į viešumą, gyvenimas kūryba yra neatsiejama nuolatinio kūrybinio proceso dalis, o rezultatas – prêt-a-porter kolekcijos – tampa savotišku įrodymu, kad gali. Įrodymu ne tik sau, bet ir vertintojui – publikai.“
Menininkui privalu nuolat ieškoti įkvėpimo. Iš pradžių S. Straukaitė įkvėpimo semdavosi darydama tai, ko iki šiol nedarė kiti. Vėliau inspiracijos šaltiniu tapo supanti aplinka, garsai, kelionės. Kalbos apie mados cikliškumą, pasak dizainerės, yra teisingos su tam tikromis išlygomis: juk jeigu išlieka tam tikra forma, siluetas, tai keičiasi detalės, medžiagos, bendras įvaizdis.
Paskutiniosios Sandros kolekcijos įkvėpimu tapo japoniškų bachi lazdelių skleidžiamas garsas, naudojamas tradiciniame japonų Kabuki teatre. Atsivežusi šias lazdeles iš Kubos, dizainerė pasinėrė į kūrybinius ieškojimus. Minėtasis garsas, pasak dizainerės, išvalo ir išgrynina erdvę, perspėja apie naujo aktoriaus pasirodymą scenoje.
Būtent garsas padiktavo ir pačios kolekcijos grynumą, spalvų bei formų minimalistiškumą. Atsisakiusi nereikalingų detalių, Sandra paliko tik spalvą, siluetą ir labai ryškią konstruktyvią liniją.
Pasinėrusi į savąją kūrybą, dizainerė nenurimsta – tiesia raudonąjį kilimą jaunajai dizainerių kartai. Taip mados festivalis “Mados injekcija” tampa dar vienu tramplinu į mados pasaulį. Atrasti naujuosius talentus taip pat yra menas, o konkurencija, matyt, tikrai skatina tobulėti.
Pirmą kartą vykęs renginys sudėliojo visus taškus ant i, todėl nekantriai lauksime kitų metų debiutų.
Menininės akcijos ir mada – ta S. Straukaitės veikla, kuri visada yra šalia kostiumų kūrimo. Šiose tarpusavyje persipynusiose, viena kitą veikiančiose srityse menininkė bando išreikšti aiškią savo poziciją.
Pavyzdžiai ryškūs: dizainerė mini Vivienne Westwood pankiškas kolekcijas, kurių marškinėliai su užrašais tampa tikrojo stileivos must-have. Be abejo, visada verta paskaityti, ką nešioji – gal tai prieštarauja taviesiems įsitikinimams. Dizainerė atkreipia dėmesį į mados socialumą: „Mada yra vienas prieinamiausių dalykų, nes jeigu mes tiesiog parašysime politinį lozungą, žmonės galbūt nepaskaitys.“
Teatras – dar viena svarbi dizainerės kūrybos sritis. Jo specifika taip pat veikia kūrybą, kolekcijų pristatymų vizualinę išraišką. Šviesos žaismas, garso ir veiksmo santykis – visa tai, kas dominuoja teatre, persikelia ir ant mados podiumo. Pasak autorės, „imi suprasti, kad vienas spindulys šviesos, nukreiptas taip arba kitaip, jau pakeičia visą nuotaiką“.
Dizainerės požiūris į mados žurnalus ir mados fotografiją Lietuvoje yra griežtas: „Su mados fotografija Lietuvoje yra gerai, o su mados industrija blogai, nes jos tiesiog nėra. Lietuvos mados industrija tarsi užstrigusi – čia nėra „normalių“ dizainerių parduotuvių, medžiagų pasiūlos bei gamybos, o Vakarams mes esame per maži užsakovai.“
Mados žurnalai yra puiki terpė menininkų kūrybai. Juk daugelis kolekcijų fotosesijų taip ir lieka gulėti dizainerių stalčiuose. Deja, Lietuvos mados žurnalai dažniausiai apsiriboja parduotuvių kolekcijų fotosesijomis ir juose yra kur kas daugiau komercijos negu tikrojo meno.
Meninės fotosesijos, kuriose svarbiausia – meninė idėja, o ne drabužis ar jo etiketė, turėtų atsidurti dėmesio centre, – tokia yra Sandros pozicija. Juk išgryninta meninė idėja, kitoks, savitas vizualinis jos pateikimas gali kur kas labiau paveikti žiūrinčiojo pasąmonę, priversti stabtelėti ir susimąstyti, kokią žinią neša nuotrauka.
Dabartinė S. Straukaitės aistra – Berlynas. Ir ne tik todėl, kad ten yra itin vertinami vietiniai dizaineriai, o jų kūrybos parduotuvėlių apstu pagrindinėse miesto gatvėse.
Pasak menininkės, „vokiečių meno kultūra, fotografija, galerijos – visa tai verta pamatyti nuvykus jaukiam savaitgaliui į Berlyną. Juk kartais reikia pabėgti už Lietuvos ribų, į artimiausius Europos miestus, kad praplėstume kultūrinį, socialinį akiratį.“
Poreikis nuolatos kurti ir kurti ne bet kaip, o žinant, ką tuo nori pasakyti, – tai yra svarbiausia Sandrai. Ji nebijo jaunųjų dizainerių invazijos į mados pasaulį, visada vertina konceptualumą ir drąsą. Be to, nemėgsta tuščių pokalbių apie orą ir dievina gerą kompaniją, gurmanišką maistą bei meną.
Aistra Berlynui – ar tai reiškia, kad chaotiškame menininko pasaulyje dera preciziška vokiška tvarka? O maištauti visada yra prieš ką, tad koks bus naujas Sandros Straukaitės protestas?
Modeliai iš S.Straukaitės kolekcijų
Taip pat žurnale "Express Mada" skaitykite:
Moterys valdžioje. Galios ir estetikos kokteilis
Namų šeimininkės - mados simbolis
Pusryčiai pas Tiffany
Vyriški žaisliukai
Aristokratų Lietuva. Valdžios ir prabangos epocha
2008m. "Express Mados" stilingiausieji
Priedas Jaunimui
"Pavasario TOP dešimtukas" su įdomiausiais ir aktualiausiais mados perliukais