Susitikimas su šia aktore buvo iš tiesų nepaprastas. Ne, ji neatsinešė stebuklingos burtų lazdelės, kokias turi fėjos, ir smalsios žurnalistės nepavertė puodu. Tiesiog tą dieną pasakiškai snigo, o šventiškai išpuošta vienos Vilniaus kavinės aplinka priminė, kad netrukus prasidės švenčių metas.

Gruodžio 19-ąjąJurga Kalvaitytė švenčia gimtadienį. Pelenei keturiasdešimt metų - ar tai ne stebuklas? Scenoje ji atrodo tokia vėjavaikiška - nė neįtartum. Gal todėl, kad Jurga gimė stebuklų laukimo metu, jai teko Pelenės vaidmuo? Nors iš tiesų ji netūno lyg pelė po šluota, neturi pamotės, nelaukia, kol moliūgai virs prašmatniomis karietomis. Jurga scenoje trumpam tampa šia pasakų heroje, o po spektaklių sugrįžta namo.

Kas jos ten laukia? Vyras, televizijos laidų prodiuseris Mindaugas Sėjūnas, dvylikametė dukra Urtė. Pelenės vaidmens kūrėja atsidavusi teatrui ir šeimai. Ji nesivelia į skandalus, nevaidina šiuo metu populiariausiuose televizijos serialuose, jos atvaizdas nėra dažnas žurnaluose. Jurga džiaugiasi vaidyba teatre ir neįsivaizduoja, kad galėtų veikti ką nors kita. Dar ji sportuoja, šoka, skaito, per atostogas keliauja su šeima. Paprasta? Taip, toks tiesiog stebuklingai paprastas aktorės gyvenimas.

Šventinis laikotarpis: laukimas ir darbas

Paslaptingoji aktorė jau keletą savaičių labai užsiėmusi - vaidina daugelyje spektaklių, apmąsto besibaigiančius metus ir ieško dovanų. Spektakliams reikia tik pasiruošti ir vaidinti juose, o štai dėl dovanų ir apmąstymų - kiek sudėtingiau. "Kiekvienais metais suku galvą, kaip nustebinti draugus. Stengiuosi nekartoti dovanų, nebent detales. Pati mėgstu staigmenas", - kalba Jurga. Jai pati geriausia dovana yra knygos, gali jas skaityti valandų valandas.

Nors Jurgos gimtadienis - vos kelios dienos iki Kalėdų, ji šias šventes visada mini atskirai. Dovanų taip pat dvigubai daugiau sulaukia. "Sutapdavo tik tas laukimas. Anksčiau laukdavau gimtadienio, o dabar jau labiau - Kalėdų. Man tas laukimas dažnai tampa apmąstymų laikotarpiu. Apmąstau visų nugyventus metus ir savo. Tokios mintys kyla nevalingai", - paaiškina moteris. O jos užsisvajojęs žvilgsnis išduoda, kad Jurgai didžiosios metų šventės labai svarbios.

Aktorė, kaip ir kiekvienas mūsų, turi savo šventines tradicijas. Kasmet valgyti Kūčių vakarienės ji su šeima važiuoja pas tėvus. Ten laukia stalas, padengtas dvylika patiekalų, ir brangūs žmonės.

Ne visos pelenės - pilkos pelytės

Šiemet pirmi metai, kai Jurga šiuo laikotarpiu vaidins mažiau spektaklių negu kiekvienais metais. Ne todėl, kad keturiasdešimtasis gimtadienis privertė trumpam stabtelėti. Tiesiog šiais metais Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuare nebeliko "Pelenės". "Teatre gyvuoja tokia tradicija - kai aktorius sulaukia keturiasdešimtmečio, jis atsisako pagrindinio vaikiško vaidmens. Tačiau man to daryti nereikėjo. Pamačiau, kad repertuare tiesiog nebeliko spektaklio. Bet apsidžiaugiau, kai režisierius užsiminė, jog "Pelenė" dingo trumpam. Vėliau ją turėtų sugrąžinti", - pasakoja aktorė.

Vaidmuo stebuklų kupiname spektaklyje Jurgai ypatingas. Nors aktorė nė neįsivaizduoja, kodėl būtent jai skirtas tos nuskriaustos, geros mergaitės vaidmuo. "Man labai svarbus Pelenės vaidmuo. Visų pirma tai - iššūkis, nes vaidinti šią heroję nėra lengva. Daug paprasčiau įkūnyti žmogų, turintį ydų. Labai nustebau, kai prieš penkerius metus gavau pasiūlymą vaidinti šį personažą. Nežinau, kodėl režisierius įžvelgė manyje peleniškumo", - susimąsto Jurga.

Jos sukurta Pelenė kitokia negu pasakoje ar kituose spektakliuose. Ji šoko, vartėsi, darė špagatą. Aktorė norėjo, kad Pelenė būtų padūkusi, ne vien nuskriausta. Atrodo, noras išsipildė.

Gyvenime Jurga nevadina savęs pilka pelyte, bet stebuklais tiki lygiai taip pat, kaip ir jos personažas. "Tikiu stebuklais, nors nežinau, ar didelių jų patyriau. Manau, maži stebuklai nutinka tada, kai išsipildo dideli norai. Kita vertus, be jokių pastangų noras negali išsipildyti. Tačiau kai labai stengiesi, stebuklas įvyksta", - tvirtina aktorė.

Kalėdų Senelis tikras!

Kas gi nesvajojo Kalėdų išvakarėse išvysti tikrą Kalėdų Senelį namie arba praskriejantį už lango? Jurga panašų vaizdą matė! "Vaikystėje gyvenau ketvirtame aukšte. Per vienas Kalėdas radau pravertas balkono duris, tėvai pasakė, kad pas mus ką tik buvo Kalėdų Senelis. Norėdama jį pamatyti išbėgau į balkoną. Ir pamačiau! Pažvelgusi žemyn išvydau Kalėdų Senelį ir Snieguolę. Jie dairėsi

taksi. Labai nustebau, kodėl nesėdo į roges, pakinkytas elniais, o laukė taksi. Nusivyliau. Tačiau dabar viską galiu paaiškinti: mieste nesaugu važinėti elniais", - pasakoja pašnekovė.

Aktorė nepamena, kada pradėjo abejoti Kalėdų Senelio tikrumu. Jurga nejautė tos ribos tarp tikėjimo ir netikėjimo, viskas jai labai gražiai susiliejo. Bet norus paslaptingajam Kalėdų draugui ji visada išsako. Šiemet moteris prašo žmonėms sveikatos, meilės, darbų. Tik laiško Kalėdų Seneliui neparašė ir šių norų jame neišsakė. Laiškų rašymą moteris paliko dukrai, kaip ir tikėjimą šauniuoju personažu: "Urtė ir tiki Kalėdų Seneliu, ir ne. Ji žino: jeigu netikės, reikės nešti dovanas tėvams, nes Kalėdų Senelis apdovanoja tik tuos, kurie juo tiki."

Maži stebuklai šalia

Jurga nelinkusi pasiduoti ankstyvam šventiniam gražinimuisi, ji savo namus papuošė tik likus porai savaičių iki Kalėdų. O visą lapkritį ir pirmąją gruodžio pusę tik paburbėdavo žvelgdama į tviskančias parduotuvių vitrinas. Aktorė mano, kad ankstyvas ruošimasis Kalėdoms gali virsti dienų skaičiavimu laukiant, kada gi pagaliau jos ateis.

"Vaikystėje eglutę puošdavau likus kelioms dienoms iki švenčių. Kabindama kiekvieną papuošalą galvodavau apie jį: kaip atsirado mūsų namuose, ar tėveliai pirko, ar pati iš kur nors parsinešiau. Dabar eglutę puošiame su dukra. Tai gražus mūsų kalėdinis ritualas", - atskleidžia aktorė.

Jurga puikiai sutaria su dukra. Moteris stengiasi, kad jų santykiai būtų draugiški, bet kartu ir šeimyniški. Beje, Urtė taip pat bando sekti mamos pėdomis, svajoja apie aktorės karjerą. Prieš šešerius metus ji kartu su Jurga vaidino Janinos Lapinskaitės režisuotame filme "Stiklo šalis".

Jurgos Pelenė turi fėją, išpildančią scenoje stebuklus. O kokių stebuklų reikia šiuolaikiniam žmogui? "Kiekvienas laukia vis kitų stebuklų. Nėra vienodų žmonių, nėra vienodų stebuklų. Išaušta graži diena - džiaugiuosi. Sninga, o ne lyja - džiaugiuosi. Sniegas neištirpsta - džiaugiuosi. Visi sveiki - džiaugiuosi. Darbo turiu - džiaugiuosi. Tai labai paprasti dalykai, bet man jie yra maži stebuklai", - svajingai sako Jurga.