– Ar cholesterolis iš tikrųjų yra toks baubas, kaip apie jį galvojame, juk jis turi ir teigiamų savybių?
– Pradėkime nuo to, kad 80 proc., o esant poreikiui – ir 100 proc. viso mūsų cholesterolio gamina kepenys. Paradoksalu apie kažką, ką sintetina pats kūnas galvoti kaip apie baubą. Cholesterolis ne tik, kad turi ir teigiamų savybių, jis pats yra teigiamas ir labai mums reikalingas.
Be cholesterolio nebūtų gyvybės. Jis yra mūsų ląstelių membranų (sienelių) sudedamoji dalis, Tai ypač svarbu kalbant apie nervų ląsteles, nes jų dangalas – mielinas, negalėtų būti gaminamas be visų peikiamo ir vaistais naikinamo cholesterolio. Mūsų nervų sistema būtų nuolat trumpuosius jungimus patiriantis netvarkingas plikų laidų tinklas.
Be cholesterolio negalėtų pasigaminti lytiniai ir kiti hormonai, jis būtinas riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) pasisavinimui, tulžies, reguliuojančios virškinimą ir tuštinimąsi, sintezei. Ir tai tik dalis šio riebalinio-vaškinio junginio funkcijų. Cholesterolis yra vienas iš pagrindinių organizmo antioksidantų, o apie jų naudą kraujagyslių-širdies sistemai šiais laikais žino, turbūt, net vaikai.
Baubu cholesterolis tapo XX amžiuje, kai buvo pastebėta, kad jo randama mirusių žmonių kraujagyslių aterosklerozinėse plokštelėse. Buvo iškelta asociacija, kad jis kaltas dėl kardiovaskulinių ligų. Visgi moksle koreliacija dažnai nereiškia priežastinių santykių. Cholesterolis buvo apkaltintas tuo, kad jis bando „remontuoti“ žmogaus gyvenimo būdo sukeltus padarinius. Kalbant buitiniais pavyzdžiais, tas pats būtų kaltinti greitosios pagalbos brigadą, kad jai atvykus į katastrofos vietą, nukentėję numirė.
Cholesterolio gamyba didėja su amžiumi, kai daugėja vietų, kurias reikia „tvarkyti“ ir „lopyti“, tad būtent vyresni žmonės dažniausiai gąsdinami jo neigiamais padariniais. Iš tiesų būtent ši medžiaga padeda išlaikyti kognityvines funkcijas.
– Gerasis ir blogasis cholesterolis. Kaip juos atskirti?
– Neegzistuoja blogojo ir gerojo cholesterolio sąvokų, tai – išgalvoti terminai. Visas organizmo gaminamas cholesterolis yra geras ir reikalingas, „blogu“ jis gali tapti patyręs oksidaciją. Žmogaus gyvenimo būdas ir sveikatos sutrikimai – pagrindinės priežastys, dėl kurių tam tikros cholesterolio daleles gali tapti kenksmingomis ir pavojingomis. Deja, oksiduoto cholesterolio tyrimai šiai dienai nėra prienami, išvados daromos iš lipidogramos, atsižvelgiant į visiškai netikslų rodiklį – mažo tankio lipoproteinus.
– Medikams pastebėjus padidėjusi paciento cholesterolio lygį, pirmiausia siūloma keisti mitybos įpročius, kadangi, pasak jų, būtent maistas turi didžiausią įtaką blogojo cholesterolio susidarymui. Paprastai rekomenduojama atsisakyti riebios mėsos, cukraus, miltinių patiekalų ir alkoholio. Kiek tai iš tiesų veiksminga?
– Kaip jau minėjau, standartiškai apie 80 proc. cholesterolio organizmas gaminasi pats. Iš maisto atkeliavę riebalai tampa chilomikronais, kraujyje cirkuliuoja kelias valandas ir vėliau kepenyse sujungiamas su transportiniais baltymais, apie kuriuos pakalbėsiu vėliau.
Cholesterolio šaltinis maiste – gyvūninės kilmės riebalai (riebi mėsa, kiaušinių tryniai, pieno produktai) ir kokosų aliejus. Būtent šių produktų standartinė medicina rekomenduoja vengti visiškai nesigilinant į gyvenimo būdo faktorius. Mano praktikoje beveik visi klientai, kuriems buvo paskirti statinai, nesulaukė klausimų: kaip jūs maitinatės, kaip jūs miegate, ar pakankamai judate, koks jūsų patiriamo streso lygis, ar sergate gretutinėmis ligomis? Neįvertinama kūno masė, o juk nutukimas – viena iš pagrindinių prielaidų cholesteroliui kilti. Pamačius aukštus cholesterolio skaičius daugumai be išimčių rekomenduojama iš raciono pašalinti mėsą ir kiaušinius, tačiau labai retai kalbama apie cukraus ir angliavandenių pertekliaus žalą. Aš savo praktikoje esu susidūrusi su ilgamečiais veganais, kurių cholesterolio rodikliai buvo labai aukšti ir tai įrodo, kad mes galime išbraukti absoliučiai visus gyvūninės kilmės produktus, bet organizmas gamins tiek cholesterolio, kiek jam reikia.
Kalbant apie cukrų, miltinius produktus, alkoholį, tai šie produktai vienareikšmiškai yra rizikos faktoriai. Perteklinis cukraus ir miltų vartojimas skatina atsparumą insulinui, provokuoja chroniškus uždegimus, skatina padidintą cholesterolio gamybą, ilgėja dalelių cirkuliavimą kraujotakoje laikas, o tai – savaime oksidacijos rizika. Normaliomis sąlygomis cholesterolio dalelės turi grįžti į kepenis, kur bus utilizuotos ir perdirbtos. Alkoholis gali trikdyti kepenų funkcijas, tad vėlgi didės kraujotakoje cirkuliuojančio cholesterolio kiekis.
– Riebus maistas ir cholesterolis. Kiek iš tiesų, pavyzdžiui, ketogeninė mityba, kurioje gausu riebalų, gali didinti cholesterolį?
– Prieš atsakydama į klausimą, noriu supažindinti su cholesterolio tyrimo niuansais.
Norėdami suprasti, didėja cholesterolis, ar ne, atliekame vadinamą lipidogramą. Joje būtinai turi būti visos dalelių frakcijos: didelio bei mažo tankio lipoproteinai, bendras cholesterolis ir trigliceridai. Vien tik bendras cholesterolio tyrimas yra neinformatyvus ir iš jo daryti jokių išvadų negalima.
Nepaisant to, kad išvardintus rodiklius laikome cholesterolio tyrimais, skaičiai, kuriuos mes matome, visiškai nieko nepasako apie cholesterolio kiekius. Kaip ir bet koks riebalas, cholesterolis negali tiesiog plaukioti kraujyje, jam transportuoti naudojami specifiniai baltymai – lipoproteinai. Kaip indikuoja cholesterolio tyrime minimi pavadinimai, būtent šių transportinių baltymų koncentracija matuojama kraujyje.
Pavojingais gali tapti oksiduoti mažo ir labai mažo tankio lipoproteinai. Kaip jau minėjau, šiuolaikiniai tyrimai neįvertina oksidacinės pažaidos. Be to, šios dalelės gali būti įvairių dydžių ir tik pačios smulkiausios tampa aterogeniškomis, tai yra geba įsiskverbti į kraujagyslių plyšius. Cholesterolis absoliučiai nesuinteresuotas skverbtis į jūsų kraujagyslių sieneles. Atsakykite sau į klausimą, kodėl lipoproteinai, gabenantys cholesterolį, nusitaiko į kažkokią konkrečią kraujagyslės vietą? Ar ne logiška būtų galvoti, kad toje vietoje yra pažeidimas ir kūnas bando jį „sulopyti“? Ir kitas klausimas: kaip tas pažeidimas atsirado? Pavyzdžiui, jei žmogaus kraujospūdis nuolat padidėjęs, pakilę glikuoto hemoglobino rodikliai, tai jau yra prielaida kraujagyslių pažeidimams.
Lipoproteinais keliauja ne tik cholesterolis. Šios dalelės perneša trigliceridus, reikalingus ląstelių energijai. Pradedant ketogeninę mitybą energijos šaltiniu tampa riebalai. Intensyvėja trigliceridų gabenimas audiniams, o jiems išnešioti reikalingi jau minėti „laivai“ – lipoproteinai. Be to, cholesterolis – tulžies skysčio pirmtakas. Valgant daugiau riebalų, reikia gaminti daugiau tulžies, tad ir medžiagos, iš kurios ji gaminama, prireikia daugiau. Šie du faktoriai tiesiogiai gali įtakoti cholesterolio rodiklių kilimą ketogeninės mitybos pradžioje.
– Jei daromi cholesterolio tyrimai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Kaip jau minėjau, bendras cholesterolio tyrimas nėra informatyvus, reikia, kad lipidogramoje būtų bent jau išskirti didelio (DTL), mažo (MTL) tankio lipoproteinai ir trigliceridai.
DTL atlieka reguliacinę cholesterolio funkciją, tarnauja kaip antioksidantas. Šios dalelės jį gabena atgal į kepenis utilizacijai. Tyrime jų norma turėtų būti apie 1,4-1,8 mmol/l.
MTL kilimas vertinamas kaip pagrindinė kardiovaskulinių ligų rizika, tačiau įdomus faktas – daugelis laboratorijų būtent šį rodiklį tiria ne tiesiogiai, o skaičiuodamos pagal vadinamą Friedwald formulę. Taigi, maža to, kad nieko nežinome apie oksidacijos riziką, apie dalelių dydį, dargi ir pats rodiklis yra netikslus, o būtent juo remiamasi, kai išrašomi daug šalutinių poveikių turintys vaistai – statinai. Matant pakilusį MTL rodiklį labai svarbu ne pulti jį žeminti, o išsiaiškinti kilimo priežastis. Kartais tai gali būti tiesiog virusinis ar infekcinis susirgimas.
Dažnai ignoruojamas, bet labai informatyvus rodiklis yra trigliceridai. Jie tiesiogiai koreliuoja su žmogaus racionu ir parodo kepenų apkrovą gliukoze. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet ši riebalų forma mums parodo, kiek angliavandenių mes suvalgome. Rekomenduojama, kad trigliceridų kiekis neviršytų 1 mmol/l, kitu atveju galima įtarti kepenų suriebėjimo, atsparumo insulinui, kraujagyslių ir širdies problemų riziką.
Norėdama tiksliau įvertinti cholesterolį gabenančių dalelių kiekį, rekomenduoju atlikti apolipoproteino B tyrimą. Jis turėtų būti kuo žemesnis. Deja, net šis konkretus skaičius, parodantis, kiek kraujyje yra cholesterolio transporto, nieko nepasako apie oksidaciją ar dalelių dydį.
Dar vienas informatyvus rodiklis – lipoproteinas (a), kuris yra genetiškai nulemtas ir jo neveiks statinai. Jei žmogaus cholesterolio rodikliai padidėję šių dalelių sąskaita, statinų vartojimas niekaip nesumažins kraujagyslių ir širdies ligų rizikos, nepaisant to, kad standartiniai rodikliai, tokie kaip bendras cholesterolis ir jau aptartas MTL, gali pagerėti. Laikoma, kad padidėjusi rizika sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis yra asmenims, kurių Lp(a) >180 mg/dl.
Kadangi cholesterolis nekyla savaime be priežasties, rekomenduoju rodiklius vertinti kartu su kitais tyrimais. Cholesterolio pašalinimui labai svarbi tinkama tulžies ir virškinimo trakto veikla. Vidurių užkietėjimas, uždegiminiai procesai žarnyne, pakitęs mikrobiomas yra dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai, galintys įtakoti pakilusius rodiklius.
Didelio jautrumo CRB tyrimas tiesiogiai koreliuoja su uždegiminiais procesais kraujagyslėse. Jei šis rodiklis didesnis, nei 1 mg/l, kardiovaskulinių ligų rizika didėja. Tokiu atveju rekomenduoju reguliariai atlikti kaklo kraujagyslių echoskopiją.
– Ar yra priemonių, kurios gali pakeisti statinus?
– Statinai blokuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tačiau reikia prisiminti, kad mūsų organizme nėra nei vienos medžiagos, nei vienos funkcijos ir nei vienos cheminės reakcijos, nesusijusios su kitomis. Cholesterolis yra substratas lytiniams ir kai kuriems kitiems hormonams, jis dalyvauja vitamino D gamyboje. Blokuojant cholesterolio sintezę netenkama gyvybiškai stipraus antioksidanto, nuo kurio priklauso organizmo gebėjimas gaminti energiją – kofermento Q10. Jau randasi tyrimų, teigiančių, kad su amžiumi cholesterolio poreikis didėja, nes tai – organizmo apsauga nuo radikalų pažaidos ir demencinių sutrikimų. Suprantama, yra situacijų, kai nėra laiko mažinti cholesterolio bei uždegiminių procesų reakcijas gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiais, tuomet vaisto vartojimo nauda persveria potencialią žalą.
Prieš pradedant vartoti statinus aš visuomet rekomenduoju išgirsti alternatyvią kito specialisto nuomonę. Labai svarbu, kad gydytojas įvardintų vaisto sukeliamas rizikas, atliktų reguliarią vitamino D kontrolę, paskirtų koenzimo Q10 papildus ir tikrintų sveikatos rodiklius. Kaip jau kelis kartus minėjau, nesant padidintos infarkto, insulto ar kitos kardiovaskulinės nelaimės rizikos, būtina ieškoti cholesterolio pakilimo priežasčių, o ne tiesiog jį mažinti bet kokia kaina.
Pagrindinė priemonė, reguliuojanti cholesterolį ir mažinanti kraujagyslių-širdies ligų riziką, yra gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, atsisakant pusfabrikačių, rafinuotų angliavandenių bei kontroliuojant suvartojamą jų kiekį, visiškai pašalinus iš raciono uždegimus skatinančius augalinius rafinuotus aliejus, išskyrus avokadų ir alyvuogių, turi labai daug įtakos sveikatai. Ne mažiau, o gal net labiau nei mityba, svarbus yra miegas. Žmonės, dirbantys naktinėse pamainose, patiria didesnę riziką susirgti kraujagyslių ligomis, užsidirbti atsparumą insulinui ir net onkologiją. Adekvatus fizinis krūvis, gebėjimas kontroliuoti stresą ir po jo atsistatyti yra būtini šiuolaikiniame pasaulyje. Visos šios priemonės yra nemokamos ir daug veiksmingesnės nei papildų piliulės.
