Pažeidžia neuronus palaikančias ląsteles
Viena tokių hipotezių teigia, kad COVID-19 virusas pažeidžia ne uoslės jutimo neuronus, kaip kad buvo manyta anksčiau, o šiuos neuronus palaikančias ląsteles. Infekcijai išnykus, uoslės nervas vėl pradeda tinkamai veikti, ir dauguma žmonių uoslės pojūčius atgauna per 60 dienų nuo pasveikimo.
Apie tai leidinyje „Science Translational Medicine“ praneša „Duke Health“ sistemos vadovaujama mokslininkų komanda. Kaip tik toks ląstelių pažeidimas gali būti susijęs ir su tuo, kad kai kuriems COVID-19 persirgusiems žmonėms uoslė negrįžta. Tai, pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, gali būti susiję su besitęsiančia imuninės sistemos ataka prieš uoslės nervines ląsteles ir su tuo susijusiu tų ląstelių skaičiaus mažėjimu. Išvada, paskelbta žurnale „Science Translational Medicine“, suteikia svarbią įžvalgą apie problemą, kamuojančią milijonus žmonių, kurie po COVID-19 iki galo neatgavo uoslės.
Stulbinamos išvados
Be uoslės praradimo problemos, išvados taip pat atskleidžia galimas pagrindines kitų ilgalaikių COVID-19 simptomų priežastis, įskaitant bendrą nuovargį, dusulį ir smegenų rūką, kuriuos gali sukelti panašūs biologiniai mechanizmai. „Vienas pirmųjų simptomų, paprastai siejamų su COVID-19 infekcija, yra uoslės praradimas, – pranešime teigia vyresnysis autorius Bradley Goldsteinas, medicinos mokslų daktaras, „Duke“ Neurobiologijos katedros docentas. – Laimei, daugelis žmonių, kurių uoslė pakinta ūminės virusinės infekcijos fazės metu, ją atgauna per ateinančias vieną ar dvi savaites, tačiau kai kuriems to neatsitinka. Turime geriau suprasti, kodėl užsikrėtus SARS-CoV-2 šis žmonių pogrupis uoslės netenka kur kas ilgesniam laikui: keliems mėnesiams ar net metams.“
Tyrimo metu B. Goldsteinas ir kolegos iš Duke, Harvardo ir San Diego (Kalifornija) universitetų išanalizavo uoslės epitelio mėginius, paimtus iš 24 biopsijų, įskaitant ir tuos devynis pacientus, kurie po COVID-19 prarado uoslę ilgam laikui. Šis biopsija pagrįstas metodas, naudojant sudėtingas vienos ląstelės analizes, bendradarbiaujant su Harvardo universiteto mokslų daktaru Sandeep Datta, atskleidė plačiai paplitusią T-ląstelių, dalyvaujančių sukeliant uždegiminį atsaką, infiltraciją nosyje, uoslės epitelio audinyje. Šis unikalus uždegimo procesas išliko nepaisant to, kad SARS-CoV-2 audiniuose nebebuvo.
Be to, tiriamų pacientų mėginiuose buvo pastebėtas sumažėjęs uoslės jutimo neuronų skaičius, galbūt dėl to, kad dėl vykstančio uždegimo buvo pažeistas subtilus audinys. „Išvados stulbinamos, – neslepia B. Goldsteinas. – Tai beveik panašu į tam tikrą autoimuninį procesą nosyje.“
Sąryšis su autoimuninėmis ligomis
Jau anksčiau buvo žinoma, kad virusai yra svarbi aplinkos veiksnių, prisidedančių prie autoimuninių antikūnų, taip pat autoimuninių ligų, sudedamoji dalis. Epstein-Barr virusas (EBV), citomegalovirusas (CMV) ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – tai virusai, šiuos autoimuninius atsakus sustabdantys. Štai ir SARS-CoV-2 virusas gali būti priskiriamas panašioms apraiškoms, remiantis daugeliu surinktų liudijimų, įrodančių didelę tikimybę, jog persirgusiems COVID-19 pacientams gali išsivystyti kelių tipų autoantikūnai ir autoimuninės ligos.
Labiausiai tikėtinas mechanizmas, galintis prisidėti prie autoimuninės ligos susiformavimo, mokslininkų manymu, – tai SARS-CoV-2 gebėjimas itin stimuliuoti imuninę sistemą, sukelti pernelyg didelį netozės susidarymą su neutrofilais susijusiais citokinų atsakais bei savarankiškų šeimininko ir viruso komponentų molekulinis panašumas. „Labai svarbu, – teigia kitame leidinyje, „Science Direct“, publikuoto straipsnio „SARS-CoV-2 kaip instrumentinis autoimuniteto sukėlėjas“ autoriai, – atpažinti tuos autoimuninius COVID-19 pasireiškimus.“
Ir, autorių teigimu, jei vakcinuotiems asmenims pradės pasireikšti autoimuninių ligų simptomai, iš vakcinų reikėtų pašalinti mRNR sekas, koduojančias peptidus, kuriais dalijasi su žmonėmis. Taip pat reikėtų apsvarstyti skiepijimo strategiją, siekiant sumažinti COVID-19 infekcijos pavojų jautriausiems asmenims ir sunkių autoimuninių ligų riziką.
Neuronams būdinga atsistatyti
B. Goldsteino teigimu, pagrindinis žingsnis prieš sukuriant gydymą nuo tokių uoslės pažeidimų – sužinoti, kurios vietos yra pažeistos ir kokie ląstelių tipai su tuo susiję. Jo žodžiais, mokslininkai tikisi, jog neuronai išlaiko tam tikrą gebėjimą atsistatyti net ir po ilgalaikio imuniteto atsako.
„Tikimės, kad nenormalaus imuninio atsako moduliavimas ar atkūrimo procesai šių pacientų nosyse galėtų padėti bent iš dalies atkurti uoslę“, – sako jis, pabrėždamas, kad šiuo metu jo laboratorijoje vyksta tokios paieškos. Jis taip pat mano, kad šio tyrimo išvados galėtų padėti ir atliekant papildomus tyrimus dėl kitų ilgalaikių COVID-19 simptomų, galimai kylančių dėl panašių uždegiminių procesų.
