Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko, Lietuvoje kraujo grupės sovietmečiu buvo klasifikuojamos taip: O kraujo grupę vadinta pirmąja (I), A kraujo grupę – antrąja (II), B kraujo grupę – trečiąja (III), o AB kraujo grupę – ketvirtąja (IV). Visame pasaulyje jos skirstomos į 0, A, B ir AB.
Labiausiai Lietuvoje paplitusi A (II) kraujo grupė. Ją turi 37,8 proc. šalies gyventojų. 33,5 proc. turi 0 (I) kraujo grupę. B (III) kraujo grupės turėtojų yra 20,6 proc., o AB (IV) – 8,1 proc.
Kraujo grupė apie sveikatą pasako daugiau nei galbūt manote
Štai neseniai atlikto ir žurnale „Neurology“ aprašyto tyrimo autoriai daro prielaidą, kad konkrečias kraujo grupes derėtų sieti su didesne arba mažesne insulto rizika iki žmogui sukanka 60 metų. Tyrimą inicijavę JAV Merilando universiteto mokslininkai teigia, kad šis kolosalus pastebėjimas gali paskatinti ieškoti naujų prevencinių metodų, leidžiančių sumažinti jaunyvo amžiaus suaugusiesiems kylančią grėsmę patirti insultą. Tyrimą atlikusių mokslininkų pateiktos įžvalgos gali pasiūlyti naujų insulto prevencijos jaunyvame amžiuje galimybių, rašoma portale prevention.com.
Mokslininkų pristatytas tyrimas – tai metaanalizė, kurią atliekant buvo apibendrinti net 48 atskiri genetiniai ir išeminio insulto atvejų tyrimai, per kuriuos iš viso buvo ištirta 17 tūkst. insultą patyrusių pacientų ir beveik 600 tūkst. niekada insulto nepatyrusių žmonių. Peržvelgdami visus prieinamus genetinius tyrimo dalyvių duomenis ekspertai pamėgino išsiaiškinti genetines variacijas, kurias būtų galima sieti su insultu, ir nustatė ryšį tarp jaunyvame amžiuje (dar nesulaukus 60 metų) įvykstančio insulto ir konkretaus geno, lemiančio kraujo grupę – A, AB, B arba O.
