Kodėl reikia gerti vandenį?

Kiekvienas save gerbiantis žmogus bent kartą gyvenime domėjosi jaunystės paslaptimis, organizmo valymu, lieknėjimu. Vienas iš faktų, dėl kurio sutaria oficialioji ir netradicinė medicina, yra ta, kad žmogui reikia gerti vandenį. Tačiau kaip, kada ir ką – kiekvienas jau turi savo nuomonę.

Mūsų redakcija išanalizavo tradicinės ir liaudies medicinos patarimus, Ajurvedą bei rytietiškus Tibeto lamų mokymus. Paaiškėjo, kad grynas vanduo yra vienintelis gyvybės ir ilgaamžiškumo šaltinis. Tačiau gerti jį reikia teisingai.

60 – 80 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo. Tai jau savaime atsako į klausimą, kodėl reikia gerti daug vandens – tam, kad gyventum! Tačiau žodis „daug“ nereiškia tam tikro litrų kiekio. Išgerti aštuonias stiklines vandens per dieną nėra būtina. Bent jau nėra tvirtų mokslinių įrodymų, jog reikia išgerti būtent tiek vandens. Oficialioji medicina mano, kad reikia gerti tiek, kiek norisi, ir tada, kai norisi.

Kiekvienam žmogui reikalingų skysčių kiekis priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, fizinio krūvio, aplinkos, mitybos ir kitų rodiklių. Anot JAV medicinos instituto atlikto statistinio tyrimo, vyrams pakanka gauti 3,7 l skysčių per dieną, moterims – maždaug 2,7 l. Kokia forma vanduo patenka į organizmą – sulčių, arbatos, sriubos, daržovių ar vaisių pavidalu – nėra svarbu.

Tačiau Rytų mokymai tvirtina, kad amžinos jaunystės paslaptimi yra būtent karštas vanduo. Ne verdantis, ne drungnas, o maždaug 40–45 laipsnių karščio vanduo. Beje, šaltas vanduo ar gėrimai su ledukais yra blogiausia, ką žmogus gali padaryti savo organizmui.

Karštas vanduo su citrina
Foto: Shutterstock

Tibeto gydytojai įsitikinę, kad stiklinė karšto vandens, kurią ryte reikia išgerti dar nieko nevalgius, prailgina gyvenimą 10 metų! Karštas vanduo nuslopina ugnies stichiją – skrandį ir jame pernakt susikaupusius mikrobus. Kinijoje vaikai nuo vaikystės pratinami prieš valgį išgerti pašildyto vandens. Netgi kavinėje ar restorane dar prieš tai, kai atnešamas užsakytas maistas, klientui pasiūloma išgerti puodelį karšto vandens.

Ajurveda teigia, kad rytinė stiklinė šilto vandens padeda atsikratyti migrenos, aukšto kraujospūdžio, anemijos, nutukimo, artrito ir kitų ligų.

Nėra abejonių, kad tokie tvirtinimai turi pagrindo. Nuo šalto vandens organizmas ne prabunda, o patiria šoką. Atvėsintas organizmas pradeda siųsti signalus, kad būtų padidinta vidinė kūno temperatūra.

Kitaip tariant, virškinimo sistemos organuose kyla kraujagyslių spazmai, o tam, kad būtų apsaugotos skrandžio ir stemplės sienelės, organizmas pradeda gaminti daugiau gleivių. Tai sulėtina virškinimą. Kartu su skrandžio spazmais kyla ir tulžies pūslės spazmai, o jie užlaiko tulžį.

Užuot įsisavinęs maistines medžiagas, kūnas švaisto energiją savo vidinei temperatūrai reguliuoti. Tai nėra pats geriausias būdas kalorijoms deginti, veikiau atvirkščiai – vienas blogiausių.

Gerti karštą vandenį, kai skrandis yra pilnas, nėra prasmės. Tai geriausia daryti ką tik atsikėlus, kai skrandis būna tuščias. Stiklinė tokio vandens atpalaiduoja virškinimo organų raumenis, išvalo skrandžio sieneles nuo maisto likučių bei skrandžio sulčių ir normalizuoja rūgščių bei šarmų pusiausvyrą.

Ryte išgėrus stiklinę karšto vandens, pagerėja medžiagų apykaita, išvalomas kraujas ir suaktyvinami organizmo detoksikacijos procesai per odos poras, inkstus bei limfinę sistemą. Pagerėja tulžies nutekėjimas, organizmas pamažu atsibunda, o virškinimo sistema pasirengia darbui labai švelniai, be šoko ir didelių apkrovų.

Tokia kasdienė procedūra pamažu užtikrins švarią odą be riebaus blizgesio ir spuogų, padės be didesnių pastangų sumažinti antsvorį ir normalizuos kraujo spaudimą.

Nesvarstykite, kodėl reikia gerti vandenį dar nieko nevalgius, o veikite! Vandens nevirinkite – tik šiek tiek pašildykite ir lėtai, mažais gurkšneliais išgerkite. Neskubėkite pusryčiauti – pradėkite valgyti tik po 20 minučių. Jei norite pamatyti naudą, pradėkite tai daryti jau rytoj!