Daugybės veiksnių, turinčių įtakos mūsų gyvenimo trukmei, mes pakeisti negalime – genetikos, aplinkos, kurioje augome, rasės ar net biologinės lyties.

Moterys paprastai gyvena ilgiau už savo vyrus.

Be to, galvoje reikėtų turėti ir „sėkmės kortą“, kurią ištraukiame, nes daug ligų ar nelaimių dažnai smogia be jokios akivaizdžios priežasties.

Ir nors dabar atrodo, kad padaryti jokios įtakos savo gyvenimo trukmei negalime, egzistuoja mokslu pagrįsti gyvenimo būdo patarimai, galintys padėti mums sulaukti garbingo amžiaus.

1. Sportas – ar bent jau vaikščiojimas

Jei norite nugyventi ilgą gyvenimą, lipkite ant dviračio ar bėgimo takelio, nes daugybė studijų rodo, kad sportas mažina ankstyvos mirties tikimybę.

Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų – ji tinka net pagyvenusiems žmonėms. Tyrimai yra parodę, kad vaikščiojimas taip pat prideda papildomų gyvenimo metų.

Daugiau kaip 60 metų sulaukusios moterys rečiau mirdavo per artimiausius šešis metus, jei eidavo pasivaikščioti, parodė gegužės mėnesį atliktas Šiaurės Karolinos universiteto tyrimas.

Kiekvienas tūkstantis žingsnių, nueitas per vieną dieną, tikimybę mirti per artimiausius šešis metus sumažindavo 28 proc.

Greitas vaikščiojimas taip pat ilgina gyvenimo trukmę, 2019 metų gegužę parodė daugiau kaip 1 mln. britų tyrimas. Ir tai nepriklausė nuo kūno svorio. Taigi pirmyn sparčiu žingsniu!

Jei kiekvieną dieną į darbą važinėsite dviračiu, pirmalaikės mirties tikimybę per artimiausius 15 metų taip pat sumažinsite 13 proc., nustatė tyrimas, kurio metu buvo analizuojami 3,5 mln. Naujosios Zelandijos gyventojų duomenys.

2. Sodininkystė

Jei norite naujo hobio, rinkitės sodininkystę – tyrimai rodo, kad ji įvairiais aspektais stiprina sveikatą.

Moterys, gyvenusios žalesnėse zonose, per aštuonis metus mirdavo 12 proc. rečiau, nustatė Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokykla.

Nors tiksliai nėra aišku, kodėl, bet ekspertai mano, kad taip gali būti dėl švaresnio oro ir geresnės psichologinės savijautos, gyvenant žaliose erdvėse.

Galiausiai daugybė tyrimų yra patvirtinę, jog gamtos apsuptis gerina žmogaus savijautą.

Australų mokslininkai, stebėję per 60 metų sulaukusius žmones, taip pat nustatė, kad nuolat sodininkyste užsiimantys žmonės 36 proc. rečiau serga demencija – viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje.

3. Optimizmas ir kova su stresu

Galbūt tai klišė, bet optimizmas ir streso valdymas gali išgelbėti jums gyvybę.

Tai yra parodę daug tyrimų, įskaitant 2018 metų Duke`o bei Nacionalinio Singapūro universiteto Medicinos mokyklos tyrimą.

Tyrimo autoriai beveik 5 tūkst. vyresnių kaip 60 metų žmonių klausė, kiek laimingi jie yra, ir tuomet stebėjo, kiek iš jų mirė per artimiausius šešis metus.

Tyrimas parodė, kad iš tų žmonių, kurie jautėsi laimingi, mirė 15 proc., o iš nelaimingųjų grupės – 20 proc.

Tais pačiais metais panašų tyrimą atliko ir Bostono universiteto Medicinos mokykla. Ji nustatė, kad optimistiškiausiems žmonėms – tiek vyrams, tiek moterims – būdinga 70 proc. didesnė tikimybė sulaukti 85 metų.

Mokslininkai pažymėjo, kad tokie žmonės veikiausiai moka lengviau atsiriboti nuo įvairių streso šaltinių.

Visuotinai žinoma, kad stresas daro neigiamą įtaką sveikatai: tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, pavyzdžiui, skatindamas žmones daugiau valgyti ar rūkyti.

4. Laiminga santuoka

Egzistuoja posakis „Laiminga žmona, laimingas gyvenimas“. Tačiau gali būti, kad laiminga santuoka užtikrina ne tik laimingą, bet dar ir ilgą gyvenimą.

2019 metais ištyrus 4400 porų, paaiškėjo, kad porų pasitenkinimas gyvenimu yra netgi geresnis tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis negu paties žmogaus pasitenkinimas gyvenimu.

Mokslininkai mano, kad taip gali būti dėl to, jog laimingas partneris veikiausiai sveikai maitinasi ir sportuoja, o jo pavyzdys skatina elgtis taip pat ir kitą partnerį.

5. Badaukite ir nepersivalgykite

Pernelyg daug kalorijų gali sutrumpinti gyvenimo trukmę, nes sukelia nutukimą ir virtinę kitų negalavimų.

Mokslininkai 2020 metų vasarį nustatė, kad porcijų kontrolė ne tik neleidžia priaugti antsvorio, bet ir sumažina uždegimų kiekį organizme.

Ši nauda „ląstelių lygyje“ gali apsaugoti nuo ligų, susijusių su amžiumi, parodė ispanų vadovaujamas tyrimas su pelėmis.

Badavimas taip pat yra vienas iš būdų pagerinti sveikatą ląstelių lygmenyje.

Johnso Hopkinso universiteto neuromokslininkas, daktaras Markas Mattsonas sakė, kad badavimas įjungia „kitą medžiagų apykaitos jungiklį“, todėl ląstelės energijai pradeda naudoti riebalus.

Pasak M. Mattsono, tyrimai parodė, kad po tokio persijungimo pagerėja cukraus kiekio kraujyje reguliacija, padidėja atsparumas stresui, sumažėja uždegimų.

Protarpinio badavimo dietos yra paremtos proporcijomis 16:8 (8 valandas valgoma, 16 valandų nieko nevalgoma) arba 5:2 (5 dienas valgoma, o 2 dienas badaujama).

6. Valgykite aštrų maistą

Kario patiekalai tiesiog sprogsta prieskoniais, kurie yra siejami su ilgaamžiškumu, pradedant ciberžole ir baigiant aitriosiomis paprikomis bei imbieru.

Nustatyta, kad žmonėms, kurie valgo aitriąsias paprikas, būdinga nuo 23 iki 25 proc. mažesnė tikimybė mirti nuo bet kokių ligų, įskaitant širdies ligas ir vėžį.

Tokai išvada buvo padaryta išanalizavus 570 tūkst. žmonių iš viso pasaulio duomenis, kurie buvo pristatyti per Amerikos širdies asociacijos 2020 metų mokslines sesijas.

Mokslininkai pažymi, kad ankstesni tyrimai yra parodę, jog aitriosios paprikos turi priešuždegiminių, antioksidacinių, priešvėžinių ir gliukozės kiekį kraujyje reguliuojančių savybių, už kurias veikiausiai reikia dėkoti vienam junginiui – kapsaicinui.

7. Gurkšnokite arbatą

Jei per dieną išgeriate kelis puodelius arbatos, apsidžiaugsite išgirdę, kad arbata prailgina gyvenimą ir užkerta kelią širdies ligoms – ypač žalioji arbata.

Kinijoje atliktas 2020 metų tyrimas parodė, kad tie žmonės, kurie gerdavo arbatą tris ar daugiau kartų per savaitę, 15 proc. rečiau mirdavo per artimiausius septynis metus, be to, 20 proc. rečiau patirdavo mirtiną širdies infarktą ar insultą.

Mokslininkai sako, kad tai užtikrina arbatoje esantys junginiai – polifenoliai.

Kava, turinti antioksidacinių savybių, taip pat gali užkirsti kelią ligoms, susijusioms su pirmalaike mirtimi.

8. Eikite į meno galerijas

Kas galėjo pagalvoti, kad tokio pobūdžio laisvalaikis gali pasitarnauti jūsų sveikatai?

Londono universitetinio koledžo tyrimas 2019 metais atskleidė, kad domėjimasis menu – ar tai būtų apsilankymas teatre, meno galerijoje ar muziejuje – gali sumažinti pirmalaikės mirties riziką.

12 metų stebėję 7 tūkst. vyresnių kaip 50 metų žmonių, mokslininkai nustatė, kad meno mylėtojams pirmalaikės mirties rizika sumažėja net 30 proc.

Tai parėmė ankstesnes studijas, kurios taip pat rodė, jog menu besidomintys žmonės gyvena ilgiau – taip gali būti dėl to, jog menas stimuliuoja smegenis ir padeda išsaugoti jų jaunystę.

9. Pakankamai miegokite

Mums nuolat sakoma, kad per naktį reikėtų išmiegoti aštuonias valandas. Tačiau gyvenimas – vaikai, darbas, susitikimai su draugais – dažnai neleidžia to padaryti.

Tačiau jei tikrai trokštate sulaukti gilios senatvės ir išlikti sveiki, turėtumėte griūti į lovą.

Tyrimai rodo, kad nepakankami pamiegojus, sutrinka daugelis organizmo sistemų, o lėtinė nemiga prisideda prie nutukimo, aukšto kraujospūdžio, depresijos ir kitų negalavimų.

Viena duomenų analizė 2006 metais parodė, kad miegant penkias ar mažiau valandų, mirtingumo rizika išauga iki 15 proc.

Tiesa, egzistuoja ir priešingų duomenų. 2018 metais apžvelgęs daugiau kaip 36 mln. žmonių duomenis, Flinderso universitetas Adelaidėje padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog nemiga ar miego problemos turėtų įtakos mirtingumui.

Nepaisant to, miego sutrikimai kai kuriems žmonėms tikrai gali būti pražūtingi.