Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės otorinolaringologė Violeta Pčalinienė
– Gydytoja, kiek šiandienė aplinka yra triukšminga?
– Kaip žinome, triukšmas – tai įvairaus dažnio garsų kakofonija, įvairaus dažnio ir stiprumo garso bangų mišinys. Jis yra neįprastas žmogaus klausai, todėl gali sukelti nemalonius pojūčius, daryti neigiamą įtaką klausai, o žmonės su triukšmu dažniausiai susiduria ne kur kitur, kaip buityje ar darbe. Pastaruoju metu mes pastebime klausos silpnėjimo tendenciją tarp vis jaunesnių žmonių. Stebėdami situaciją, galime matyti, kad šiuolaikinėje aplinkoje triukšmas padidėjo dėl naujų technologijų, gyvenimo tempo greitėjimo. Ir nors bendras triukšmo lygis padidėjo apie dešimčia decibelų, įdomu tai, kad mūsų ausis tai suvokia kaip net du kartus padidėjusį garsą.
– Moksliniai tyrimai skelbia, jog triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais, nes gali formuotis centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai, kokie gali būti kitokie padariniai?
– Taip, ilgai besitęsiantis triukšmas sukelia stresą organizmui: neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gali sutrikdyti širdies ritmą, raumenų tonusą, miegą. Nuo ilgalaikio triukšmo gali formuotis nervų sistemos sutrikimai: galvos svaigimai, ūžesiai ausyse, galvos skausmai. Gali blogėti miegas, atmintis, sutrikti dėmesys, sumažėti fizinis aktyvumas ir protinis darbingumas. Tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad triukšmas gali prisidėti prie hipertenzijos formavimosi, aterosklerozės, lėtinių uždegiminių virškinimo organų procesų.
– Specialistai teigia, jog beveik kas penktas iš dabartinių jaunuolių pagal klausą nesiskiria nuo 85 metų žmonių. Pritartumėte šiam teiginiui, ar visgi tai iš piršto laužta statistika?
– Teigti, kad apie dvidešimt procentų jaunuolių klausa nesiskiria nuo senjorų klausos, negalėčiau, tačiau negalima paneigti, kad neurosensorinio klausos pažeidimų tarp jaunų žmonių daugėja.
– Tačiau ar tiesa, kad klausa silpsta pamažu ir tai pastebėti nuolat skubančiam žmogui yra sudėtinga, o jei pagalbos neieškoma, ilgainiui padėti pacientui, kuris kreipiasi per vėlai, nebeįmanoma?
– Lėtinį triukšmo sukeltą prikurtimą dažniausiai pastebi aplinkiniai, o ne pats žmogus. Visgi, jie negali įvertinti esančios situacijos, o tuo labiau padėti. Taigi tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistą, kuris, atlikęs specialius klausos testus, išsiaiškins klausos pakenkimo lygį. Pagalbos efektyvumas priklauso nuo to, prieš kiek laiko atsirado pažeidimas, taip pat nuo jo sunkumo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai padėti jau niekaip negalime. Tada žmogui belieka tik klausos protezavimas. Reikėtų atsiminti, kad triukšmo poveikis gali būti dvejopas: ūminė akustinė trauma, kai pacientas turi kuo greičiau kreiptis gydytoją ir laiku gauti tinkamą gydymą, ir lėtinis triukšmo sukeltas klausos pažeidimas, tačiau šiuo atveju medikamentinis gydymas neveiksmingas.
– Nenorėdami trukdyti aplinkinių galime užsidėti ausinukus, o ir kai kurie ekspertai teigia, jog juos naudojant decibelų kiekis nėra toks svarbus. Visgi ką šiuo atveju svarbu žinoti?
– Reikėtų skirti didesnį dėmesį ausinių pasirinkimui. Renkantis jas svarbu, kiek laiko per dieną jas naudojate, koks garso intensyvumas, išorinio triukšmo lygis. Ausinės yra trijų tipų: atviros, uždaros, įdedamos į ausį. Naudojant atviras ausines, dalis garso sklinda į išorę. Triukšmingoje aplinkoje žmogus linkęs padidinti garsą, tai gali pakenkti klausai, o ne apsaugoti nuo supančio triukšmo. Uždaro tipo ausinės turi gerą išorinę izoliaciją, todėl foninis triukšmas mažiau trukdys. Įdedamos į ausį gerai apsaugo ausis nuo išorinio triukšmo, tačiau jas naudojant turi būti pasirinktas saugus garso lygis. Taigi, ausinės turi būti komfortiškos, garso kokybė turi būti gera, ausinės turi būti naudojamos pagal paskirtį.
