Atsako specialistė

Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio gyd. dermatovenerologė Viktorija Vaičiūnienė:

Nepatogi liga

Seborėjinis dermatitas – gana dažna, lėtinė, uždegiminė odos liga. Lengviausiai ją išduoda gelsvai pilkšvos, riebios, stambios pleiskanos skalpo odoje, ypač palei priekinę plaukų augimo liniją, virš ar tarp antakių, aplink burną“, – sako gydytoja.

Pasak gydytojos, kartais šią odos ligą galima supainioti su atopiniu dermatitu ar net žvyneline, nes visos trys ligos turi bendrybių. Pagrindinė – niežėjimas, dėl to tiksliausiai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą gali tik gydytojas dermatovenerologas.

Tačiau atopiniam dermatitui bei žvynelinei būdinga, kad pažeidžiamos ne tik tos kūno sritys, kurios yra turtingesnės riebalinėmis liaukomis, bet ir liemuo, galūnės. Taip pat, pasak gydytojos, pastarosioms ligoms būdinga, kad pleiskanos būna smulkios, sausos, o ne gelsvai pilkos, riebios, kokios būdingos seborėjiniam dermatitui.

„Esant seborėjiniam dermatitui pažeidžiamos daug riebalų liaukų turinčios kūno odos vietos (skalpas, priekinė plaukų augimo linija, antakiai, sritis tarp antakių, nazolabialinės raukšlės, ausų landos, kartais ir viršutinė krūtinės dalis, nugara, pažastys, bamba, kirkšnys). Skalpo pažeidimas gali išplisti į kaktos sritį ir suformuoti vadinamą seborėjinę karūną“, – sako dermatovenerologė.

Seborėjinis dermatitas
Foto: Shutterstock

Labiau kenčia vyrai

Pasak gydytojos, ligos paplitimas sudaro apie 3–5 proc. populiacijos. Visgi dažniau serga vyrai – tai siejama su didesniu vyriškų lytinių hormonų – androgenų – poveikiu riebalų liaukoms. Ligos pikas dažniausiai pasiekiamas 30–40 metų amžiuje.

Pastebėta, kad seborėjinis dermatitas dažnai pasitaiko sergantiems depresija, Parkinsono liga, kurios metu dėl sumažėjusio dopaminerginių neuronų aktyvumo, organizme padidėja tam tikro hormono (alfa-melanocitus stimuliuojančio hormono) kiekis, kuris skatina riebalų sekreciją. Taip pat liga dėl pakitusio imuninio organizmo atsako daug dažniau pasitaiko ir ŽIV infekuotiems asmenims (34–83 proc. sergančiųjų).

Šiai odos ligai būdingas sezoniškumas – rudenį ir žiemą dažnesni ligos atkryčiai. Paūmėjimai siejami ir su patirtu dideliu ar ilgalaikiu stresu.

Vidaus organų nepažeidžia

Ši liga – lėtinė, galinti trukti ir visą gyvenimą, tačiau galimi ir spontaniniai pagerėjimai. Laimei, dermatitas apsiriboja tik oda, nesukeldamas jokių vidaus organų pažeidimų.

„Kosmetiškai nepatrauklius ligos požymius bei niežėjimą galima suvaldyti tinkamai parinktomis kūno odos priežiūros priemonėmis: specalizuotais, neretai SD ženklu žymimais šampūnais, kremais, serumais. Tik reikia atminti, kad ligai reikalingas remisiją palaikantis profilaktinis gydymas – tad minėtos gydomosios priemonės turi rasti nuolatinę vietą vonios kambaryje“, – įspėja gydytoja.

Sunkiais, įprastam gydymui nepasiduodančiais atvejais, kartais skiriami vietinio poveikio steroidiniai preparatai (gliukokortikosteroidai). Tiesa, jų naudojimas negali būti ilgalaikis ir paliktas savigydai – tokį gydymą skiria ir gydytojas dermatovenerologas.