1. Migrena

Genetinis ryšys: nuo 70 iki 80 proc. Būtent tiek siekia tikimybė, kad šią nemalonią ligą paveldėjote iš savo motinos, tvirtina gydytoja Kate Henry iš Niujorko universiteto.

Priežastis. Neseniai buvo atrastas genas, sukeliantis migreną. Jeigu jis funkcionuoja netinkamai, aplinkos faktoriai (pavyzdžiui, triukšmas, kofeinas ir pan.) gali lengvai sužadinti už migreną atsakingus skausmo centrus smegenyse.

Ką daryti? Stebėti, kas konkrečiai jums sukelia migrenos priepuolius ir kiek įmanoma vengti šių dirgiklių. Pastebėta, kad daug nuo migrenos kenčiančių žmonių būna jautrūs tokiems maisto produktams kaip šokoladas, kava, sūris, citrusiniai vaisiai ir raudonasis vynas.
Daug įtakos turi ir hormonai: padidėjęs ar sumažėjęs estrogenų bei progesterono kiekis ciklo metu taip pat gali sukelti migreną.

2. Krūties vėžys

Genetinis ryšys: 15 proc.

Priežastis. Ji susijusi su genų BRCA1 ir BRCA2 mutacijomis. Beje, tikimybė susirgti šia liga padidėja, jei motina krūties vėžiu susirgo būdama jauno amžiaus.

Ką daryti? Kai kuriose šalyse moterims, kurių šeimose buvo sirgusiųjų vėžiu, siūloma pasidaryti genetinius tyrimus ir išsiaiškinti, ar jos nėra paveldėjusios minėtų genų mutacijų. Jei atsakymas būna teigiamas, moteris gali ryžtis prevencinei mastektomijai (krūtų pašalinimui).

Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad krūties vėžio vystymąsi skatina hormoniniai vaistai ir kontraceptikai, taip pat rūkymas ir alkoholis. Mokslininkai yra nustatę, kad rūkymas Didžiojoje Britanijoje yra kaltas dėl ketvirtadalio visų mirčių nuo vėžio.

Jei moteris dažniau nei du kartus per savaitę išgeria daugiau kaip du vienetus alkoholio (t. y. 80 g stipriųjų alkoholinių gėrimų arba du butelius šviesaus alaus), tikimybė susirgti krūties vėžiu jai padidėja 7 proc.

3. Fizinė forma

Genetinis ryšys: iki 50 proc.

Priežastis. „Ar lengvai užsiauginsite raumenis ir pagerinsite savo fizinę formą, priklauso nuo paveldimumo, – teigia sporto ir mitybos vadovė Louise Sutton iš Lidso Becketto universiteto Didžiojoje Britanijoje. – Neretai sakoma, kad jei norite laimėti olimpinį medalį, verčiau rinkitės savo tėvus“.

Ką daryti?
40 minučių fizinio aktyvumo per dieną yra standartinė medikų rekomendacija. Fiziniai pratimai penkias dienas per savaitę palaikys fizinę būklę, sustiprins raumenis, bet kardinaliai jūsų išvaizdos nepakeis. Jei norite ryškesnių pokyčių, reikėtų bent tris kartus per savaitę užsiimti rimtesniu sportu: plaukimu, bėgiojimu ar kt.

4. Depresija

Genetinis ryšys: 10 – 30 proc., nelygu depresijos tipas. Pavyzdžiui, ciklotimija, t. y. sezoninė depresija, paveldima dažniau negu anhedonija, susijusi su džiaugsmo praradimu.

Priežastis. Psichinės ligos, įskaitant ir depresiją, kartais tampa šeiminiais susirgimais. Mokslininkai yra nustatę genus, kurie, panašu, yra atsakingi už depresijos išsivystymą. Šie genai galvos smegenyse blokuoja serotonino – laimės hormono, reguliuojančio mūsų nuotaikas – gamybą.

Ką daryti? Venkite didelio nuovargio, nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir stenkitės nepasiduoti savo motinos, kuri serga depresija, įtakai.

Labai dažnai tokie ligoniai užkrečia savo artimuosius savo elgesiu bei prislėgta nuotaika ir tai labiau pažeidžiamiems žmonėms taip pat sukelia depresijos simptomus, pasakoja šeimos psichoterapeutas Anatolijus Germanas.

Tačiau gydytojai ramina: net jei turite depresijos geną, tai dar nereiškia, kad ja susirgsite. Daug kas priklauso nuo nusiteikimo ir pozityvaus požiūrio į pasaulį.

5. Antsvoris

Genetinis ryšys: tik 4 proc. merginų, kurių motinos buvo lieknos, turėjo antsvorio. O štai iš tų merginų, kurių motinos jaunystėje buvo putlios, daugiau kaip 40 proc. taip pat turėjo antsvorio. Mokslininkai sako, kad jei tėvų svoris yra didelis, tikimybė, kad jų vaikas bus toks pat, siekia net 70 proc.

Priežastis. Viena iš priežasčių yra susijusi su šeimos mitybos įpročiais ir iš kartos į kartą persiduodančiu polinkiu kaloringam maistui. Kita priežastis susijusi su specialiu genu, kurį turintiems žmonėms antsvorio rizika išauga trečdaliu.

Tačiau tyrinėjant šią sritį, buvo pastebėtas įdomus faktas: polinkį tukti motinos perduoda tik dukroms, o tėčiai – tik sūnums. Tai reiškia, kad jei mergaitės tėtis turi antsvorio, ji pati vargu ar jo turės.

Ką daryti? Gydytojai dėl antsvorio ir nutukimo kaltina ne tiek nesveiką mitybą, kiek fizinio aktyvumo stoką. Mokslininkai nustatė, kad nuo jaunystės įgytas įprotis kiekvieną dieną ėjimui pėsčiomis skirti bent 40 minučių, riebalų kaupimosi ties juosmeniu riziką sumažina 30 proc.

Foto: Shutterstock

6. Ankstyva menopauzė

Genetinis ryšys: 70 – 85 proc.

Priežastis. Už šį procesą atsakingi net keturi genai. Paprastai menopauzė prasideda sulaukus 51 – 53 metų, tačiau kai kurioms moterims (maždaug vienai iš 20) ji gali prasidėti jau nuo 46 metų.

Ką daryti? Deja, sustabdyti šio proceso neįmanoma. Tačiau yra daug būdų jį sušvelninti ir palengvinti, pradedant fitoterapija ir baigiant pakaitine hormonų terapija. Kiekvienu individualiu atveju sprendimą priims ginekologas – endokrinologas.

7. Širdies ligos

Genetinis ryšys: 20 proc.

Priežastis. Jei motina patyrė širdies infarktą, tikimybė turėti problemų su širdimi išauga ir jos dukrai. Paveldimos kraujagyslių ligos dažniausiai pažeidžia koronarines širdies arterijas ir cerebrinę smegenų arteriją. Tačiau kuri būtent priežastis – paveldimumas ar gyvenimo būdo faktoriai – iš tikrųjų sukelia širdies ligas, mokslininkai pasakyti negali.

Ką daryti? Stebėti save ir laikytis sveikos gyvensenos principų – banalūs, bet visuomet teisingi atsakymai. Venkite nesveiko maisto, pakankamai judėkite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir, žinoma, nerūkykite.

Specialisto komentaras

„Kai kalbame apie paveldimas ligas, mes visuomet galvoje turime tik polinkį sirgti tomis ligomis, o ne faktą, kad jūs tikrai susirgsite tuo, kuo sirgo jūsų motina“, – pabrėžia gydytoja neurologė Ana Gorenkova.

„Daug kas priklauso nuo kūno sudėjimo, imuniteto, hormoninio fono ir, žinoma, gyvenimo būdo. Žinoma, būna pažeidimų, turinčių didelę paveldimumo tikimybę. Neginčijamas „moteriškas pėdsakas“ pastebimas kenčiant nuo migrenos priepuolių. Tarp savo pacienčių turiu daug migrenos „dinastijų“. Migrenos priepuoliai dažniausiai prasideda nuo 20 metų ir savaime praeina prasidėjus menopauzei“.

„Per moterišką paveldimumo liniją taip pat dažnai persiduoda problemos su kraujo spaudimu. Paprastai jaunystėje tai būna hipotonija, kuri su amžiumi pereina į hipertoniją. Taigi jei jūsų mama ar močiutė serga kraujagyslių ligomis, jums taip pat vertėtų sekti savo kraujagyslių būklę, net jei kol kas nejaučiate jokių simptomų“, – įspėjo gydytoja.