Komentuoja Santaros klinikų gydytojas endokrinologas prof. Vaidotas Urbanavičius:
Nebūtinai kalta skydliaukė
Rankų ir kojų tremoras (drebulys), pasak gydytojo endokrinologo prof. Vaidoto Urbanavičiaus, nebūtinai sutrikusios skydliaukės simptomas. Sunku spręsti, nežinant visų drebulio atsiradimo aplinkybių. Svarbu pastebėti, kada jis atsiranda: ramybės būsenoje, po fizinio krūvio, nevalgius, po valgio praėjus kelioms valandoms ar tik po tam tikro maisto.
Kamuojant skydliaukinei patologijai, rankų drebulys būna gana pastovus. Kojų – rečiau pastebimas. Skydliaukės suaktyvėjimą ir jos hormonų padaugėjimą be tremoro taip pat išduoda prakaitavimas, svorio kritimas, padidėjęs jautrumas bei padažnėjęs širdies ritmas. Priešingu atveju, kai skydliaukės veikla sulėtėja, pasireiškia nuolatinis mieguistumas, šalčio baimė, vangumas, plaukų slinkimas, sausa oda, suprastėjusi atmintis, vidurių užkietėjimas.
Skydliaukės hormonams siekiant normą, drebulio priežasčių reikėtų ieškoti kitur. Tai gali būti emocinio streso arba hiperinsulinizmo padarinys. Dažnais atvejais rankų tremoras siejamas su gliukozės svyravimais organizme. Todėl, jei gausiai užvalgius saldesnio maisto, toks simptomas išryškėja po keleto valandų, galimai tai – postprandinė hipoglikemija. Ji atsiranda pernelyg padidėjus insulino kiekiui organizme ir pranyksta šiam vėl sumažėjus.
„Kad būtų atmestas arba patvirtintas spėjimas, jog kalti gliukozės koncentracijos svyravimai, reikėtų išsitirti jos kiekį būtent tada, kai pasireiškia drebulys“, – sako gydytojas. Jei dėl jo kalta mityba, reikalinga ją sureguliuoti. Valgyti po nedaug, bet dažniau. Taip pat vengti saldžių, tremorą išprovokuojančių produktų.
Gyvybiškai svarbi liauka
Skydliaukė – gyvybiškai svarbi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka. Kaip teigia prof. Vaidotas Urbanavičius, „namie šilumą palaiko židinys, o žmogaus organizme – skydliaukė“. Ji taip pat stimuliuoja daugelio organų veiklą, metabolinį ciklą.
Formuojantis organizmui ji atlieka reikšmingą vaidmenį centrinės nervų sistemos vystymesi. Be skydliaukės arba su sutrikusia jos veikla gimusiems kūdikiams išauga rizika, kad jiems trūks protinių sugebėjimų, jei ši problema nebus nustatoma laiku.
„Tendencija tokia – su amžiumi sergamumas auga, o moterys skydliaukės problemų turi net penkis kartus dažniau nei vyrai“, – teigia gydytojas. Labiausiai paplitusi tiek skydliaukės suaktyvėjimo, tiek sulėtėjimo priežastis – imuninės sistemos reguliacijos sutrikimai, kai pati skydliaukė tampa imuninės sistemos taikiniu ir imuninės sistemos gaminami antikūnai naikina jos audinį arba, priešingai, – jį stimuliuoja.
Paprasčiausias receptas šios liaukos normaliai veiklai palaikyti, pasak specialisto, yra įtraukti pakankamai mikroelemento jodo į kasdienės mitybos racioną. Todėl patariama maistą gardinti būtent joduota druska. Tačiau gydytojas pabrėžia: „Galime stengtis palaikyti normalią skydliaukės veiklą maistu arba papildomais mikroelementais, kaip, pavyzdžiui, selenas, tačiau jei skydliaukės veikla jau yra sutrikusi, nereikėtų tikėtis ją išgydyti namų sąlygomis.“
Esant nuolatiniam funkcijos sulėtėjimui, laukia gydymas visą gyvenimą. Tokiu atveju paskiriama vartoti skydliaukės hormonus. Jei liauka suaktyvėjusi, jos funkcija slopinama medikamentais, blokuojančiais hormonų sintezę ir išskyrimą. Kartais gydymas vien vaistais gali būti neveiksmingas. Europoje plačiai naudojamas gydymas radioaktyviu jodu. Jis taikomas kaip alternatyva operacijai.
Tiesa, skydliaukės problemos gali būti ir praeinančio pobūdžio. Jos gali kilti po virusinių ligų arba dėl tam tikrų vaistinių preparatų naudojimo. Neretai skydliaukės funkciją gali sutrikdyti kardiologų paskiriami daug jodo turintys medikamentai širdies ritmo veiklos sutrikimams gydyti. Jų poveikis gali išlikti iki pusės metų.
Svarbu
Net ir nejaučiant jokių simptomų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti dėl galimų mazgų skydliaukėje žmonėms, kurių šeimoje yra turinčių skydliaukės problemų; moterims; vyresnio amžiaus asmenims; asmenims, gyvenantiems jodo trūkumo regionuose; patyrusiems radiacinę apšvitą.
Nustačius skydliaukės patologiją kontrolė atliekama priklausomai nuo nustatytos ligos pobūdžio.
