Vieni mėgaujasi, kiti susiima
Dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė sako neabejojanti, kad karantino metu daugumos žmonių mityba ir maisto gaminimo įpročiai pasikeitė. Mat daug laiko leidžiant namuose nebeliko kai kam įprastų dienos pietų kavinėse ar vakarienių restoranuose. Tenka daugiau gaminti ir vaikams, kurie iki tol valgydavo ugdymo įstaigose.
Vis dėlto negalima apibendrintai sakyti, kad pokyčiai yra geri arba blogi, nes jie – skirtingi. Tai, kaip pandemija pakreipia mitybos įpročius, priklauso nuo paties žmogaus, šeimos narių ir jų norų, galimybių bei tikslų.
„Šiuo metu nuotoliniu būdu konsultuodama pacientus girdžiu įvairių istorijų. Vieniems karantino laikotarpis yra proga pagaliau pradėti keisti gyvenseną, susidėlioti mitybos režimą, daugiau laiko skirti maisto gaminimui ir planavimui, išbandyti naujus receptus. Taip pat daug kas pasinaudojo nemokamomis internete skelbiamomis treniruotėmis ir pradėjo sportuoti“, – pasakoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė.
Vis dėlto, anot jos, daugeliui žmonių karantinas neigiamai koreguoja mitybos įpročius. Atsiradus daugiau laisvo laiko ir nesusidėliojus dienotvarkės kyla noras užkandžiauti, ypač žmonėms, linkusiems nerimą ir kitas emocijas slopinti maistu.
„Pacientai taip pat pasakoja, kad mitybos planavimą šiuo metu sunkina ir tai, jog rečiau eina į maisto parduotuves, ne visada pavyksta suplanuoti pirkinius, o juos užsakius iš anksto internetinėse parduotuvėse, dažnai negauna visų užsakytų ir tenka suktis su turimais, keisti suplanuotą valgiaraštį“, – apie pastarojo laiko aktualijas kalba E.Saukaitytė-Butvilė.
Namuose ne visada sveikiau
Taigi, kol vieni socialiniuose tinkluose giriasi stiprėjančiais bicepsais ir rytais geriamais sveikuoliškais žaliaisiais kokteiliais, kiti puikuojasi vis naujais konditeriniais atradimais. Nors tai, kad karantino metu dauguma pradėjo daugiau maisto gaminti namuose sveikintina, gydytoja įspėja, jog yra ir kita medalio pusė.
„Prekybos centrų pateikti duomenys rodo, kad ženkliai išaugo miltų, mielių, traškučių pardavimai, todėl galima numanyti, kad žmonės ruošia ne tik sveiką maistą, bet ir gamina daug desertų, įvairiausių kepinių, kurių mūsų racione turėtų būti labai nedaug“, – primena dietologė.
Net ir namuose kepama duona kartais gali pakišti koją. Mat nors gamindami patys visada žinosime, ką tiksliai dedame į produktą, šis neretai prasilenkia su sveikuoliškumu dėl per didelio kiekio cukraus.
„Ne kartą iš pacientų teko girdėti, kad pradėjus kepti duoną namuose ėmė augti svoris. Taip atsitinka dėl to, kad dedama daug papildomų priedų, pavyzdžiui, džiovintų vaisių arba tiesiog neatsispiriama skoniui ir valgoma gerokai per daug. Kepant su natūraliu raugu galima naudoti mažiau cukraus ar visai jo nedėti. Tokia duona sotesnė“, – pataria E.Saukaitytė-Butvilė.
Rinktis viso grūdo dalių miltus
Jei jau kepate naminę duoną ar kitus kepinius, specialistė rekomenduoja rinktis viso grūdo dalių miltus. Juose išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Be to, tokia duona yra sotesnė ir naudingesnė sveikatai – nesukelia didelių glikemijos svyravimų. O skaidulos reikalingos gerai žarnyno veiklai.
Kiti sveikesnių kepinių kriterijai – kuo mažiau cukraus, geriausiai išvis be jo. Kepinių priedai, tokie kaip linų sėklos, saulėgrąžos, suteks daugiau vertės.
Dietologė pabrėžia, kad baltų miltų gaminiai, pavyzdžiui, karantino metu išpopuliarėjusios cinamoninės bandelės pasižymi aukšta energine, bet maža maistine verte. Be to, baltų miltų gaminiuose ženkliai mažiau skaidulų, B grupės vitaminų, baltymų.
„Tokie produktai nesuteikia sotumo, todėl lengva persivalgyti. Be to, baltų miltų gaminiai yra aukštesnio glikeminio indekso, tad lengviau „eina į kūną“. Tokie kepiniai nerekomenduojami norintiems mažinti svorį, sergantiems cukriniu diabetu ar esant gliukozės tolerancijos sutrikimui“, – teigia dietologė.
