Įvairūs miego, mąstymo sutrikimai, fizinis pasyvumas, kaulų-raumenų skausmas, lėtinis stresas reikšmingai neigiamai veikia ne tik ligos gydymo rezultatus, bet ir sumažina galimybę gyventi kokybišką gyvenimą – dirbti, valgyti, vaikščioti, dalyvauti šeimos veikloje. Apribotas fizinis įsitraukimas į kasdienę veiklą reikšmingai ilgina atsistatymo laikotarpį po gydymo etapų, neigiamai veikia visas gyvenimo sritis bei blogina ligos eigą. Atliekama daug ir įvairių tyrimų, kaip sumažinti ir geriau kontroliuoti vėžio ligos ir gydymo sukeltus šalutinius veiksnius.

Joga vis dažniau įtraukiama kaip papildoma priemonė sveikatinimo procesui sergantiems onkologinėmis ligomis daugelyje pasaulio šalių, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Šiandien jau netrūksta mokslinio pagrindimo ir atliktų tyrimų, patvirtinančių šią priemonę kaip veiksmingą būdą kontroliuoti įvairius ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, siekiant gerinti fizinį aktyvumą, raumenų tonusą. Tai vienas iš atsipalaidavimų metodų, tinkamas ne tik aktyvaus gydymo metu, bet ir mažinant ilgalaikes gydymo pasekmes.

Atliktuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad joga:

  • Mažina specifinį onkologinį nuovargį;
  • Padeda įveikti stresą ir nerimą;
  • Gerina miegą;
  • Gerina bendrą gyvenimo kokybę.


Joga – tai proto ir kūno sveikatinimo terapija, apimanti tris komponentus: fizines pozas (asanas), kvėpavimo technikas (pranajamas) ir proto atpalaidavimo pratimus (meditacija). Visi šie trys komponentai yra atkeliavę ir pagrįsti tradicinėje rytų medicinoje – Indijoje, Tibete, Kinijoje. „Jogos“ terminas Sanskrito kalboje reiškia „kartu“. Šiuo atveju tai proto ir kūno bendrystė, siekiant visapusiško dvasinės, protinės, emocinės ir fizinės sveikatos.

Dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl verta rinktis jogą:

  • Gera atsipalaidavimo, nusiraminimo priemonė;
  • Padeda įveikti vėžio ligos sukeliamą nuolatinį stresą;
  • Geras fizinis aktyvumas;
  • Naudingas užsiėmimas esant kitoms lėtinėms ligoms (širdies-kraujagyslių sistemos, sąnarių);
  • Didina energiją, mažiną nuolat jaučiamą nuovargį;
  • Gerina bendrą savijautą;
  • Stiprina imuninę sistemą.


Tyrimuose pastebima, kad poveikis yra skirtingas – priklauso nuo gydymo etapo – vienoks poveikis labiau pasiekiamas aktyvaus gydymo metu, kitokie rezultatai sulaukiami baigusiems gydymą, tačiau visiems tiriamiesiems pagerėja gyvenimo kokybė ir sumažėja specifinis lėtinis nuovargis.

Jogos užsiėmimas gali būti atliekamas pagal įvairius protokolus, įvairiai paskirstant užsiėmimo laiką ir dėmesį pozoms/judesiams, meditacijai ar kvėpavimui. Užsiėmimo trukmė – 60– 120 minučių, gali būti kartojama nuo 1–6 kartų per savaitę (optimalu – 1–3 kartų per savaitę), taip pat įtraukiant pratimus, atliekamus namuose. Poveikis vertinamas po keturių savaičių, vertinant jogos įtaką lėtiniam nuovargiui, nerimui, depresijos simptomų kontrolei, bendrai gyvenimo kokybei.

Nors jogos teigiamas poveikis sergantiems onkologinėmis ligomis gali būti įvairus, atsižvelgiant į situaciją ir lūkesčius, tačiau vienas iš svarbiausių pastebėjimų – aktyviai užsiimant joga, pagerėja psichosocialinė savijauta. Ne mažiau svarbu ir tai, kad miego kokybė neretai pagerėja jau pirmąją užsiėmimų savaitę.

Stebint pacientus po gydymo, nustatyta, kad joga reikšmingai pagerina mąstymo funkcijas – vienas dažniausių nusiskundimų po chemoterapijos – atminties pablogėjimą, minčių dėstymą. Taip pat turi teigiamos įtakos limfedemos kontrolei, vidinei energijai, streso hormono kortizolio koncentracijos sumažėjimui.

Dauguma JAV Vėžio centrų greta standartinio gydymo taiko ir jogos užsiėmimus, kaip papildomą veiksmingą priemonę. Pirmą kartą ir Lietuvoje pradedami rengti specializuoti jogos užsiėmimai, skirti visiems, išgirdusiems vėžio diagnozę. Integracinės onkologijos centre dirbančios komandos tikslas bendras – pritaikant mokslinius tyrimus, tarptautines Integracinės onkologijos rekomendacijas, suteikti į individualų žmogų orientuotas specializuotas paslaugas, atsižvelgiant į ligos ir gydymo etapus bei dėmesingai ir atsakingai vertinant priemonių individualų veiksmingumą.