Taip esą yra dėl to, kad moterys gimsta jau turėdamos viso gyvenimo kiaušialąsčių atsargas ir ribotą jų „galiojimo laiką“. Vyrų organizme, atvirkščiai, nauji spermatozoidai gaminami nuolat. Be to, tarp milijonų lytinių ląstelių turėtų būti viena pati judriausia.
Dabar naujas tyrimas apverčia šias dogmas aukštyn kojom, rašo svetainė psychologytoday.com. Šių metų liepos mėnesį Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijoje Ženevoje Laura Dodge iš Harvardo universiteto pristatė daugiau kaip 7 tūkst. porų, kurioms buvo atlikta beveik 18 tūkst. dirbtinio apvaisinimo in vitro bandymų, tyrimo rezultatus.
Kaip ir buvo tikėtasi, nėštumo rodikliai smukdavo tarp tų porų, kuriose moteris jau būdavo sulaukusi 40 metų. Tačiau pribloškė kita: nėštumo rodikliai būdavo sumažėję ir tarp tų porų, kuriose vyras jau būdavo sulaukęs 40 metų, o moteris dar neturėdavo nė trisdešimties.
Moters amžius tebėra svarbiausias veiksnys, bet naujai gauti rezultatai rodo, kad reikėtų atsižvelgti ir į būsimo tėčio amžių. Tarp 30–35 metų amžiaus moterų, turinčių vyresnius partnerius, galimybės susilaukti kūdikio smukdavo 11 proc., nustatė L. Dodge.
„Tarp moterų, jaunesnių negu 30 metų, didžiausią sumažėjimą pastebėjome tuomet, kai vyrai būdavo daugiau kaip 10 metų už jas vyresni“, – teigė mokslininkė.
Pasak jos, jie nesiaškino priežasčių, bet įvardijo kelis variantus: tai gali būti susiję su senstančio vyro DNR arba epigenetika – kažkokiais aplinkos veiksniais, kurie trikdo spermatozoidų gamybos mechanizmą.
Tačiau įspūdingiausiai skamba šis paaiškinimas.
Organizmas turi savus būdus, kaip susidoroti su pažeistomis ląstelėmis. Jie vadinami apoptoze. Juos galima įsivaizduoti kaip ląstelių savižudybę. Vyrams būdinga apoptozės sistema, kuri atsikrato blogais spermatozoidais. Jei su amžiumi ši sistema pradeda buksuoti, ji praleidžia kai kuriuos nevykusius spermatozoidus kiaušinėlio link ir taip sumažina šansus pastoti.
Taigi mes kalbame apie savotišką organizmo TSA – blogai funkcionuojančią, mikroskopinę Transporto saugumo agentūrą, kuri leidžia kai kuriems blogiems vyrukams prasmukti.
Šiuo atveju sunku sutvardyti piktdžiugiškus jausmus: moterys metų metais būgštavo dėl savo reprodukcinių funkcijų, kurioms tiksėdavo biologinis laikrodis. Tačiau norint susilaukti kūdikio, reikia dviejų žmonių. Taigi atrodo teisinga, kad vyrų mechanizmai taip pat sensta.
Reikia tikėtis, kad visos poros, kurios ryžtasi mokėti pinigus už dirbtinio apvaisinimo paslaugas, galiausiai susilauks kūdikio. Taigi šį tyrimą vyresnio amžiaus poroms reikėtų vertinti ne kaip slogią naujieną, bet kaip vilties ženklą.
Šiuo metu poroms, kurios dalyvauja dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrose, gydytojai mėgina parinkti geriausią kiaušialąstę, bet ima bet kokį spermatozoidą. „Beprotybė, kad mes parenkame viena, nežinodami tikslaus mechanizmo“, – sakė L.Dodge.
Tokie tyrimai kaip šis turėtų paskatinti studijas, kurios padėtų gydytojams atrinkti tokią kiaušialąstę ir tokį spermatozoidą, kurie maksimaliai padidintų galimybes susilaukti sveiko kūdikio ir pagerintų visų brangių dirbtinio apvaisinimo procedūrų sėkmės rodiklius.
