Greitai pakelti nukritusį maistą, papūsti ir iškart įsidėti į burną – ne vien lietuviška tradicija. Vakaruose toks įsitikinimas taip pat egzistuoja. Sociologinės apklausos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje „penkių sekundžių taisyklės“ laikosi 87 proc. gyventojų.
Savo laiku ši buitinė gudrybė netgi buvo oficialiai patvirtinta: Astono universiteto biologijos fakulteto studentai, vadovaujami mikrobiologijos profesoriaus Anthony Hilltono tyrė, kiek užsiteršia greitasis maistas, nukritęs ant paviršiaus, užteršto auksiniu stafilokoku ir žarnyno lazdele. Paaiškėjo, kad per 5 sekundes užsikrečia tik nedidelis procentas produktų. Be to, paaiškėjo, kad tai priklauso nuo to, ant kokio paviršiaus nukrito sumuštinis: jei ant plytelių ar laminato, rizika didesnė, o jei ant kiliminės dangos – jos beveik nėra.
„Penkių sekundžių iš tiesų mažai, kad bakterijos spėtų įsitvirtinti ant maisto. Kita vertus, labai daug kas iš tiesų priklauso nuo dangos, patalpos valymo dažnumo ir kokybės, naudojamų dezinfekavimo priemonių. Ir dar nuo paties nukritusio objekto paviršiaus: ant lipnaus saldainio spėja apsigyventi daug daugiau mikroorganizmų, nei ant kramtomosios gumos pagalvėlės, nes prie jo prilips dulkės, kuriose jau užsiveisę bakterijų", – zdr.ru teigia bakteriologė dr. Natalija Fiodorova.
Tirti šį klausimą ėmėsi rimtesnė grupė specialistų – mikrobiologai iš Ratdžerso universiteto. Savo tyrime jie atliko 2560 patikrinimus su keturių rūšių maistu: arbūzu, duona, sumuštiniu su sviestu ir sausu kramtomu saldainiu. Mokslininkai 5–ioms sekundėms numesdavo maistą kur galėjo: ant keraminių plytelių, parketo, laminato, kilimo, metalinių grindų... Prieš tai paviršiuje buvo užveisiamos tokios bakterijos, kaip Salmonella, o vėliau grindys buvo iššluojamos. Mikroorganizmų koncentracija ant maisto buvo tikrinama po 1, 5, 30 ir 300 sekundžių.
Paaiškėjo, kad daug kas priklauso nuo to, ar maistas sausas. Drėgna terpė labai patogi mikroorganizmams, be to, joje jie greičiau juda. Ant arbūzo ir duonos su sviestu jau po 5 sekundžių buvo tiek bakterijų, kad jos galėjo sukelti žarnyno problemų. Sausa duona ir sausainiai per tokį trumpą laiką nespėdavo prisirinkti mikroorganizmų. Medinės grindys buvo pačios pavojingiausios – ant jų nukritę produktai prisirinko daugiausiai mikroorganizmų. O nuo kiliminės ir metalinės dangos bakterijos praktiškai nepakliūdavo net ant drėgno maisto.
Mokslininkų išvada: jei arbūzas, pomidoras ar apelsinas nukrito ant parketo – išmeskite iškart, nes gresia didelė rizika užsikrėsti žarnyno infekcija. O jei sausainis nukrito ant kilimo, rizika užsikrėsti gresia nebent žmonėms, kurių susilpnėjęs imunitetas.
„Verta atsižvelgti į tai, kad eksperimente mokslininkai specialiai apdorodavo grindis tirpalu su didele patogeninių bakterijų koncentracija. Įprastomis sąlygomis ant grindų nebūtinai klesti salmonelių ir žarnyno lazdelių kolonijos – greičiau ant jų yra saprofitinių bakterijų, kurios akimirksniu žūva, paveiktos seilių fermentų arba skrandžio druskos rūgšties. Bet kartais ant paviršiaus iš tiesų gali būti pavojingų mikroorganizmų. Todėl saugiausia bet kokį nukritusį maistą išmesti", – tikina ir bakteriologė dr. N. Fiodorova.
