Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kasmet diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstyvų stadijų kolorektalinis vėžys gali sukelti tik menkus simptomus arba nesukelti jokių. Tačiau išsivysčiusi anemija, žymūs peristaltikos pokyčiai (vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas net po tuštinimosi, viduriavimas), kraujavimas iš žarnyno bei buvę šio vėžio atvejai šeimoje turėtų priversti susirūpinti.

„Retinoinė rūgštis jau daugelį metų žinoma dėl savo poveikio slopinti žarnyno uždegimą. Tuo tarpu storosios žarnos vėžys jau seniai siejamas su uždegimu. Pavyzdžiui, opinis kolitas yra gerai žinomas rizikos veiksnys. Mes norėjome „sujungti visus taškus“ ir gauti galutinį vaizdą, kaip retinoinė rūgštis veikia vėžio vystymąsi“, – pranešime spaudai komentavo vienas iš tyrimo autorių prof. E. Engleman iš Stanfordo universiteto medicinos fakulteto (The Stanford University School of Medicine in Palo Alto, Calif).

Chemine prasme vitaminu A yra vadinami trys skirtingi junginiai: retinolis, retinalis, retinoinė rūgštis (randama gyvulinės kilmės produktuose). Augalinės kilmės maisto produktuose yra aptinkama provitaminų, vadinamų karotenoidais, kurie organizme verčiami retinoidais. Vitaminą A perdirba kepenys – jose vitaminas A verčiamas retinoliu ir laisvosiomis riebalų rūgštimis, o įsisavinimą labiausiai lemia įsiurbimas žarnyne – šis procesas priklauso nuo to, kiek yra suvartojama riebalų ir baltymų.

Vitaminas A būtinas odos ir gleivinių ląstelių susidarymui ir atsinaujinimui, svarbus regėjimui, normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi, nervų sistemos veiklai ir organizmo atsparumui ligoms. Taip pat jis veikia kaip antioksidantas – apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Kuomet mokslininkai ištyrė storosios žarnos vėžiu sergančių pelių žarnyną, jame nustatė retinoinės rūgšties trūkumą. O vėliau pastebėjo, kad pakėlus jos lygį žarnyne vėžinių procesų progresavimas sulėtėja.

„Žinoma, kad storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų žarnyne yra daug baltymų, kurie suskaido retinoinę rūgštį, taigi galėtume teigti, kad tai pablogina ligos išeitį“, – komentavo mokslininkai.

Tyrimo rezultatai patys savaime siūlo naują prevencijos arba gydymo priemonę sergantiems storosios žarnos vėžiu. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad bandymuose su gyvūnais gauti rezultatai ne visada būna identiški tiems, kurie gauti ištyrus žmonių mėginius.

„Mes žinome, kad žmogaus žarnyno mikroflora ir bakterijų išskiriamos medžiagos gali sukelti stiprias uždegimines reakcijas ir paveikti retinoinės rūgšties metabolizmą. Nors įprastai vitamino A lygis yra griežtai sureguliuojamas paties žmogaus organizmo. Dabar, atradę ryšį tarp retinoinės rūgšties deficito ir storosios žarnos vėžio, ketiname identifikuoti bakterijas, kurios gali būti kaltos dėl reguliacinių mechanizmų pažeidimo. O galiausiai tikimės, kad mūsų gauti rezultatai padės atnaujinti storosios žarnos vėžio profilaktikos priemones arba gydymo būdus“, – sakė prof. E. Engleman.