Ilgalaikės mintys ir žodžiai nulemia kūno elgesį. Žmogaus, kurio veidas liūdnas, ko gero ir mintys ne linksmesnės. Šiuo atžvilgiu įdomūs senukų veidai. Juose tiesiogiai atsispindi tai, kokios buvo jų mintys visą gyvenimą. O kaip jūs atrodysite senatvėje?
Louise Hay savo knygoje pateikia metafizinės diagnozės ir psichologinių daugumos ligų priežasčių sąrašą. Jos teisingos apytikriai 90-95 proc., rašo fithacker.ru
Galva – tai mes patys. Galva yra tai, ką mes parodome pasauliui. Aplinkiniai mus atpažįsta iš galvos. Negalavimai galvos srityje reiškia, kad kažkas netvarkoj su mumis pačiais.
Plaukai yra jėga. Kai mums labai baisu, mes sukuriame „plieninį diržą“, kuris paprastai prasideda ties pečių raumenimis, po to driekiasi link galvos, o kartais link akių. Plaukai dygsta iš plaukų maišelių. Kai sukuriame didelę įtampą kaukolėje, šie maišeliai automatiškai užsidaro, o plaukai apmiršta ir ima kristi. Jei įtampa tęsiasi ir kaukolė neatsipalaiduoja, plaukai nustoja augti. Galiausiai žmogus nuplinka. Moterys ėmė plikti nuo tada, kai perėjo į „veiklų“ vyrų pasaulį.
Mes, žinoma, ne visada tai pastebime, nes šiuolaikiniai perukai atrodo labai natūraliai.
Ausys. Tai gebėjimo klausytis ir girdėti simbolis. Kai žmogus turi ausų problemų, tai reiškia, kad jo gyvenime vyksta kažkas tokio, ko jis kategoriškai nenori girdėti. Ausų skausmas – labai didelio susierzinimo dėl to, ką girdite, pavyzdys. Vaikams labai dažnai skauda ausis. Jiems, vargšams, tenka namie klausytis to, ko jie nenorėtų girdėti. Išreikšti pyktį vaikui draudžiama, o kadangi jis negali nieko pakeisti, ši padėtis be išeities ir sukelia ausų skausmus.
Kurtumas yra ilgas – galbūt visą gyvenimą trunkantis nenoras kažką girdėti. Atkreipkite dėmesį: kai matome vieną partnerį su klausos aparatu, kitas nesustodamas kalba...
Akys byloja apie galimybę matyti. Kai kyla problemų su akimis, tai reiškia, kad mes atsisakome kažką matyti – arba savyje, arba savo gyvenime. Kai matau mažus vaikus su akiniais, žinau: kažkas netvarkoj jų namuose, jie tiesiogine prasme atsisako į kažką žiūrėti. Jie negali pakeisti padėties, todėl tiesiogine prasme sulieja savo regėjimą, kad akys nebegalėtų aiškiai matyti.
Galvos skausmas aplanko tada, kai jaučiamės nepilnaverčiai. Kai kitą kartą ims skaudėti galvą, minutėlei sustokite ir paklauskite savęs, dėl ko jaučiatės pažeminti ir kodėl. Atleiskite sau, tegul šis jausmas praeina ir jūsų galvos skausmas pradings savaime.
Migrena kankina tuos žmones, kurie nori būti tobuli, kaip ir tuos, kurių gyvenimuose susikaupė daug susierzinimo.
Kaklas ir gerklė – labai įdomios organizmo sritys.
Kaklas yra gebėjimas lanksčiai mąstyti, gebėjimas pamatyti kitą klausimo pusę ir suprasti kito žmogaus požiūrį. Kai turime problemų su kaklu, vadinasi, esame užsispyrę ir atsisakome būti lankstesni.
Gerklė atstovauja mūsų gebėjimui pastovėti už save, paprašyti to, ko mes norime. Problemos su gerkle kyla iš jausmo, kad „mes neturime teisės“, ir iš savo nepilnavertiškumo jausmo.
Gerklės skausmas – visada erzinantis dalykas. Jeigu jį dar lydi peršalimas, tai dar ir sumišimas. Laringitas paprastai reiškia, kad mes esame tokie pikti, kad negalime net kalbėti. Be to, gerklė yra ta organizmo zona, kur sukaupta visa mūsų kūrybinė energija. Ligos, susijusios su tonzilėmis ir skydliauke, byloja apie tai, kad kūrybine prasme jums nepavyko padaryti tai, ką norėtumėte. Būtent gerklės srityje pirmiausia vyksta mūsų permainos. Kai priešinamės permainoms, dažniausiai prasideda problemos su gerkle.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip mes kartais nei iš šio, nei iš to pradedame kosėti. Arba kas nors kitas pradeda kosėti. Kas konkrečiai sakoma tą minutę? Į ką mes reaguojame? Gal tai užsispyrimas, pasipriešinimas ar įrodymas, kad išgyvename pokyčių procesą?
Nugara yra ne kas kita, kaip palaikymo sistema. Problemos su nugara rodo, kad jaučiate nepakankamą palaikymą. Pernelyg dažnai galvojame, kad mus palaiko šeima ir draugai. Iš tikrųjų tai yra Visatos ir paties Gyvenimo palaikymas.
Problemos su viršutine nugaros dalimi – signalas apie nepakankamą emocinį palaikymą: „Mano vyras (meilužis, draugas) nesupranta ir nepalaiko manęs“. Vidurinė nugaros dalis tiesiogiai susijusi su kaltės jausmu, Ar bijote to, kas yra jums už nugaros? O gal kažką ten slepiate? Ar nepersekioja jausmas, kad kažkas smogė jums į nugarą?
Gal visą laiką nerimaujate dėl savo pinigų? Kokia jūsų finansinė situacija? Tai gali būti problemų su apatine nugaros dalimi priežastis.
Plaučiai – tai gebėjimas imti ir duoti gyvenimą. Problemos su plaučiais paprastai kyla dėl mūsų nenoro ar baimės gyventi pilnavertį gyvenimą, arba todėl, kad mes manome neturintys teisės gyventi iš visų jėgų. Tie, kurie daug rūko, paprastai neigia gyvenimą. Jie savo nepilnavertiškumo jausmą slepia po kauke.
Krūtinė – motinystės įsikūnijimas. Kai kyla problemos su pieno liaukomis, tai reiškia, kad mes savo dėmesiu tiesiog dusiname kitą žmogų, daiktą ar situaciją. Jeigu susergama krūties vėžiu, vadinasi papildomai prikaupta nuoskaudos ar pykčio. Išsivaduokite iš baimės ir žinokite, kad kiekviename mūsų aktyvus ir veikia Visatos protas.
Širdis, žinoma, simbolizuoja meilę, o kraujas – džiaugsmą. Kai gyvenime nėra meilės ir džiaugsmo, tai širdis tiesiog susitraukia ir tampa šalta. Dėl to kraujas pradeda tekėti lėčiau ir mes palaipsniui artėjame prie anemijos, kraujagyslių sklerozės ir širdies priepuolio (miokardo infarkto). Mes kartais taip susipainiojame gyvenimo dramose, kurias patys sau sukuriame, kad visiškai nepastebime džiaugsmo, kuris mus supa. Auksinė širdis, šalta širdis, juoda širdis, mylinti širdis – kokia jūsų širdis?
Skrandis pervirškina ir apdoroja visas mūsų naujas idėjas ir situacijas. O ką jūs galite „pervirškinti“? Kai turime problemas su skrandžiu, tai paprastai reiškia, kad mes nežinome kaip asimiliuoti naują gyvenimišką situaciją. Mums baisu. Daugelis mūsų prisimena laiką, kai tik pradėjo skraidyti keleiviniai lėktuvai.
Skrydžio danguje idėja buvo naujiena mums ir ją mūsų smegenims buvo labai sunku priimti. Kiekvienoje sėdynėje būdavo paketai, kurie pagelbėdavo tada, kai pasidarydavo labai bloga. Ir daugelis žmonių dažnai jais naudodavosi. Dabar, praėjus daugybei metų, nors tokius paketus galima gauti, jais beveik niekas nesinaudoja. Mes pagaliau asimiliavome skrydžio idėją.
Skrandžio opa – tai daugiau nei paprasta baimė, tai jausmas, kad mes esame nepakankamai geri ar pilnaverčiai. Mes bijome, kad esame nepakankamai geri savo tėvams, bosams, mokytojams ir t. t. Mes tarsi negalime suvirškinti to, kuo esame. Mes nuolat stengiamės kitiems įtikti. Nesvarbu, kokį postą užimate darbe, galite visiškai neturėti savigarbos. Atsakas į šios problemos sprendimą – meilė. Žmonės, kurie save myli ir gerbia, neturi opų. Būkite švelnūs ir dėmesingi viduje tūnančiam vaikui ir visada palaikykite bei gerbkite jį.
Akmenys tulžyje simbolizuoja sukauptas karčias mintis, taip pat išdidumą, kuris trukdo mums jų atsikratyti. Pabandykite štai tokį pratimą: kartokite sau nuolat „Aš su džiaugsmu paleidžiu savo praeitį. Gyvenimas nuostabus, aš – taip pat“.
Problemos su šlapimo pūsle, išange ar lyties organais dažniausiai atsiranda dėl mūsų iškreiptų minčių apie mūsų kūnus ir funkcijas, kurias jie atlieka. Kiekvienas mūsų kūno organas – nuostabus paties gyvenimo atspindys! Mes juk negalvojame, kad gyvenimas purvinas ir nuodėmingas. Tai kodėl taip galvojame apie lyties organus?
Išangė tokia pat nuostabi kaip ir ausys. Be išangės negalėtume atsikratyti toksinų ir labai greitai mirtume. Kiekviena mūsų kūno dalis ir kiekviena funkcija, kurią ji atlieka, yra visiškai normali, natūrali ir nuostabi. Mūsų lyties organai buvo sukurti malonumui. Neigti šį faktą – vadinasi, kelti skausmą ir bausmę. Seksas yra nuostabus ir mums visiškai normalu užsiimti seksu, kaip valgyti ir gerti.
Minutei įsivaizduokite Visatos begalybę. Mums sunku tai įsivaizduoti. O Visatos viduje daug galaktikų. Aplink Saulę sukasi daug planetų, tarp kurių – Žemė. Ir žinote, neįtikėtinai sunku įsivaizduoti, kad Jėga, kuri sukūrė vis šią Visatą – tai tik senukas, kuris sėdi ant debesų ir… stebi mūsų lyties organus! Vis dėlto, būtent to daugelį iš mūsų mokė vaikystėje. Mums labai svarbu atsikratyti šių kvailysčių.
Vis dėlto, tai visiškai nereiškia, kad reikia užsiiminėti seksu su kuo papuola. Tiesiog daugelis mūsų taisyklių seniai paseno, todėl daugelis jas pažeidžia ir tampa veidmainiais. Kai mes iš savo sąmonės pašalinsime seksualumo kaltę ir išmokysime žmones mylėti ir gerbti save, o tuo pačiu metu ir kitus, tik tada jie automatiškai ims gyventi dėl aukštesnių vertybių – Gėrio ir Džiaugsmo.
Mes visi turime tiek daug problemų su seksualumu dėl mūsų į save nukreiptos neapykantos ir bjaurėjimosi savimi. Todėl mes blogai vertiname save ir kitus. Nepakanka mokyklose vykdyti seksualinį švietimą. Mums būtina leisti vaikams suprasti, kad jų kūnai, lyties organai ir seksualumas sukurti džiaugsmui.
Kiaušidės simbolizuoja kūrybinę energiją. Jeigu atsiranda problemų su jomis, vadinasi, nebuvo išreikštos kūrybinės galimybės.
Kojos neša mus per gyvenimą. Problemos su kojomis byloja apie baimę judėti pirmyn ir nenorą judėti konkrečia kryptimi. Mūsų kojos mus neša, tempia, traukia, o ant jų yra dideli, vaikiškų nuoskaudų prikaupę klubai. Nenoras veikti dažnai pasireiškia rimtomis kojų problemomis. Venų varikozė – tai požymis, kad nepakenčiate arba savo namų, arba darbo.
Nelaimingi atsitikimai visai nėra „atsitiktinumai“. Kaip ir visa kita mūsų gyvenime, mes juos sukuriame. Visiškai nereikia sau kartoti: „Noriu, kad su manimi nutiktų nelaimingas atsitikimas“. Mes tiesiog sukuriame protinių įsitikinimų sistemą, kuri gali pritraukti nelaimingą atsitikimą. Kai kuriems iš mūsų nuolat kažkas nutinka, o kiti nugyvena gyvenimus be jokių randų.
Nelaimingi atsitikimas – tai pykčio ir apmaudo išraiška. Jie yra beviltiškumo ir visiškos žmogaus nelaisvės pareikšti apie savo jausmus išraiška.
Nelaimingi atsitikimai – tai taip pat maištas prieš valdžios atstovus. Kai mes pykstame taip, kad norime kam nors smogti, vietoj to smogiame sau patiems. Kai mes pykstame ant savęs, jaučiamės kalti, kai mes tarsi ieškome bausmės sau, ji ateina nelaimingo atsitikimo forma. Iš pirmo žvilgsnio mes esame tik nekaltos nelaimingo atsitikimo aukos.
Nelaimingas atsitikimas leidžia mums prašyti kitų pagalbos ir užuojautos. Mumis rūpinasi ir prižiūri mūsų žaizdas. Dažnai mes esame priversti gulėti lovoje, kartais tai trunka labai ilgai. Ir mes iš skausmo aimanuojame. Per skausmą mūsų kūnas mums pasakinėja, ties kuria vieta gyvenime reikėtų dar padirbėti. Skausmo intensyvumas rodo, kaip stipriai norėjome save nubausti.
Reumatizmas – liga, kurią įgyjame dėl nuolatinės kitų ir savo pačių kritikos. Žmonės su reumatizmu paprastai pritraukia prie savęs žmones, kurie nuolat kritikuoja. Tai vyksta dėl jų pačių įsitikinimo, kad jie turi kritikuoti kitus. Ant jų kritęs prakeikimas – tai jų noras nuolat būti „tobulais“, su bet kuriais žmonėmis, bet kurioje situacijoje. Jų našta išties nepakeliama.
Astma. Astma sergančiam žmogui atrodo, kad jis neturi teisės pats kvėpuoti. Astma sergantys vaikai paprastai yra itin stiprios valios vaikai. Jie dėl visko prisiima kaltę. Kartais jiems padeda gyvenamosios vietos pakeitimas, ypač jeigu visa šeima nevažiuoja kartu su jais. Paprastai astma sergantys vaikai pasveiksta. Prie to prisideda mokykla, naujos gyvenimiškos situacijos, kai priepuoliai pasikartoja, tarsi kažkas paspaudė mygtuką.
Vėžys – liga, kurią sukelia didelė sukaupta nuoskauda, kuri tiesiogine to žodžio prasme pradeda graužti kūną. Vaikystėje vyksta kažkas, kas pakerta mūsų tikėjimą gyvenimu. Šis atvejis niekada nepasimiršta, ir žmogus gyvena su didelės savigailos jausmu. Kartais jam sunku palaikyti ilgalaikius rimtus santykius. Gyvenimas tokiam žmogui susideda iš nesibaigiančių nusivylimų.
Beviltiškumo ir išeities nebuvimo jausmas prasismelkia į jo sąmonę, jam lengva dėl savo problemų kaltinti kitus. Žmonės, kurie serga vėžiu, labai savikritiški. Jeigu žmogus išmoksta save mylėti ir priimti save tokį, koks yra, nuo vėžio pasveikstama.
Antsvoris – tai ne kas kita, kaip apsaugos poreikis. Mes ieškome apsaugos nuo skausmo, kritikos, seksualumo, įžeidinėjimų ir t. t. Platus pasirinkimas, ar ne? Daugelis patys savo kailiu patyrėme, kad kai jaučiamės neužtikrinti ar šiaip blogai, automatiškai keliais kilogramais pastorėjame.
Kai grėsmė prapuola, nereikalingi kilogramai taip pat išnyksta. Kovoti su pasauliu – tuščias laiko ir energijos švaistymas. Kai tik nustojate priešintis, jūsų svoris iškart normalizuojasi. Pasitikėkite savimi, savo gyvenimo procesu. Neigiamų minčių atsikratymas – štai užtikrintas būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Bet kokio pobūdžio skausmas byloja apie kaltės jausmą. O kaltė visada ieško bausmės. Bausmė, savo ruožtu, sukuria skausmą. Lėtinis skausmas kankina dėl nuolatinio kaltės jausmo, kuris taip giliai paslėptas mumyse, kad mes dažnai jo net nepastebime. Kaltė – bevertis jausmas. Šis jausmas niekada niekam nepadeda, jis tikrai negali pakeisti situacijos. Tad verčiau paleiskite save iš kalėjimo.
Operacija (bet kokia) – chirurgo įsikišimas reikalingas (pavyzdžiui, susižeidus rankas, kojas) tada, kai būtina sutelkti žmogaus dėmesį į pasveikimą ir į tai, kad daugiau situacija nepasikartotų. Medicinoje šiandien daug puikių gydytojų, kurie visiškai pasišventę siekiui padėti žmonėms. Vis daugiau žmonių pradeda gydyti taikydami holistinius metodus.
Vis dėlto, dauguma mūsų medikų nenori turėti reikalų su ligų priežastimis ir gydo tik simptomus bei padarinius. Tai jie daro dviem būdais: arba nuodija vaistais, arba pjausto. Chirurgai pjausto ir jeigu kreipsitės į chirurgą, jis, žinoma, rekomenduos operaciją. Jeigu neturite pasirinkimo, pasiruoškite jai, kad galėtumėte greitai ir be komplikacijų pasveikti.
Vienai pažįstamai skubiai teko daryti operaciją. Prieš ją ji kalbėjo su chirurgu ir anesteziologu. Ji paprašė operacijos metu įjungti malonią lengvą muziką ir bendrauti vienam su kitu ir su ja tik švelniais tonais. Medicinos sesuo tą patį darė po operacijos. Operacija pavyko puikiai ir pažįstama pasveiko per rekordinį laiką. Patariama po operacijos visą laiką klausyti muzikos, kurią mėgstate, ir nuolat sau kartoti: „Aš greitai sveikstu. Su kiekviena diena jaučiuosi geriau ir geriau“.
Augliai – klaidinančios ataugos. Austrė paima mažytį smėlio grūdelį ir ir statosi aplink save tvirtą blizgų apvalkalą, stengdamasi apsisaugoti. Mes vadiname tą smiltelę perlu ir žavimės jo grožiu. Mes, kaip austrė, imame seną nuoskaudą ir nešiojamės ją, kol ji virsta augliu. Tai galima vadinti „senos plokštelės sukimu“.
Esu įsitikinusi, kad augliai moterų gimdoje, kiaušidėse ir t. t., atsiranda dėl to, kad jos prisiima emocinį skausmą, kurį patiria gavusios smūgį per savo moteriškumą, ir nešiojasi jį visą gyvenimą tol, kol atsiranda auglys. Vadinu tai paprastai: „Jis mane stipriai įžeidė“. Jeigu jūsų santykiai su kažkuo baigiasi, tai visiškai nereiškia, kad su jumis ne viskas gerai, ir tai visiškai neįrodo, ko mes iš tikrųjų verti.
Esmė slypi visai ne tame, kas su mumis šiame gyvenime vyksta, o tame, kaip mes į tai reaguojame. Mes, visi be išimties, nešame šimtaprocentinę atsakomybę už viską, kas su mumis vyksta.
