Kadangi šio augalo kilmė nežinoma, manoma, kad šis augalas pirmiausiai buvo atrastas centrinėje Azijoje. Šiuo metu laiškiniai česnakai yra auginami praktiškai visoje Europoje. Dažniausiai šis augalas sutinkamas šiaurės Europos šalyse, Graikijoje ir Italijoje.

Laiškinis česnakas yra nereiklus ir lengvai auginamas augalas. Žinoma, kad šis augalas buvo populiarus senovės civilizacijose. Romėnai gamindavo maistą naudodami laiškinius česnakus. Apie tai yra išlikę įrašai ir iliustracijos senosiose receptų knygose. Šis augalas labai išpopuliarėjo viduramžiais. Keliautojas Marco Polo šį augalą parvežė atgal į Europą iš Kinijos. Nuo 1806 metų laiškiniai česnakai nukeliavo per Atlantą į Ameriką. Ten olandų keliautojai – laiškinio česnako gerbėjai, pasėjo šio augalo sėklų į karvių ganyklas. Taip jie tikėjosi išgauti česnakinį pieną.

Šiam augalui yra charakteringa ryškiai žali lapai ir mažučiai violetiniai žiedai (taip pat valgomi), kurie yra ne tik dekoratyvūs bet ir skanūs. Gyvos šio augalo spalvos paskanina patiekalą ir maloniai traukia akį.

Virtuvėje

Malonus skonis ir gyvos laiškinio česnako spalvos labai tinka apibarstymams ant sumuštinių, salotoms bei acto aromatizavimui. Panardinti šio augalo žiedynai suteikia actui švelniai rožinę spalvą. Jeigu šio augalo žiedus sudėsime į dekoratyvų skaidrų butelį ir užpilsime actu – tai bus tikrai patraukli dovana. Šviežiais susmulkintais laiškiniais česnakais dažnai apibarstomos sriubos, daržovių patiekalai, padažai, patiekalai pagaminti iš kiaušinių, jogurto ar grietinės.

Laiškiniai česnakai dažniausiai naudojami vieni, tačiau daržinis builis, peletrūnas ir petražolės labai dera kartu. Kartu sumašytas toks keturių prieskoninių augalų mišinys yra labai populiarus ir labai plačiai naudojamas prancūzų virtuvėje. Toks mišinys paskanina maistą, tinka šaltiems ir šiltiems patiekalams: salotoms, keptiems kiaušiniams, žuvies ar paukštienos patiekalams. Pipirnė ar citrinų sultys gali papildyti prieskonių mišinį. (Į šį mišinį nerekomenduojama dėti česnako, nes jis nustelbs kitus kvapus). Taip pat laiškiniai česnakai yra naudojami sūrių ir kitų pieno produktų pagardinimui.

Patarimai

Laiškiniai česnakai dažniausiai vartojami švieži, nes džiovinti jie praranda savo aromatą. Pramoniniu būdu šie prieskoniniai augalai džiovinami naudojant specialią šaldymo – džiovinimo technologiją, taip išsaugant kvapiąsias savybes. Taigi, galima įsigyti šviežių arba sušaldytų (žiemos metu) laiškinių česnakų. Verdant ar kepant šis prieskonis praranda savo aromatą.

Gydomosios savybės

Laiškiniuose česnakuose yra labai daug vitaminų A ir C. Šis augalas turi antibiotinių ir antiseptinių savybių. Taip pat stimuliuoja apetitą ir padeda virškinti riebų maistą. Šio augalo sultys kartais naudojamos kaip vabzdžius atbaidanti priemonė, taip pat turi fungicidinių savybių, efektyvių kovojant su augalų miltlige.

Prietarai

Kinijoje laiškinis česnakas yra laikomas tarsi brangenybė tarp daržovių – garbinamas tiek dėl savo vaistinių, tiek dėl prieskoninių savybių. Senovės laikais, čigonai naudodavo laiškinius česnakus ateities spėjimui. Romoje šie augalai buvo renkami ir naudojami nudegimams nuo saulės gydyti ar gerklės skausmui malšinti. Kitas prietaras sako, kad reikia apsodinti arba apdėlioti šiuo augalu namus, taip apsisaugant nuo blogio ar sunkių ligų.