Jau leidžiama gimdyti
Susirgus autoimunine liga organizmą sauganti imuninė sistema sutrinka – organus bei audinius pradeda laikyti svetimais ir su jais kovoja. Taip atsitinka ir užklupus sisteminei raudonajai vilkligei.
„Negydant ši autoimuninė liga gali pažeisti daug svarbių organų: inkstus, kepenis, plaučius, širdį. Todėl kyla tiesioginė grėsmė žmogaus gyvybei. Be to, tokie pacientai gali dažniau ir sunkiau sirgti infekcinėmis ligomis. Beje, nustatyta, kad vėlyvojoje vilkligės stadijoje dažnai išryškėja aterosklerozė. Todėl palyginti jaunas moteris gali pakirsti insultas, infarktas ir kt. Aišku, sergama ir lengva vilkligės forma“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja reumatologė dr. Dalia Miltinienė.
Pasak jos, paprastai nuo šios ligos nepasveikstama, tačiau tinkamai gydant ligonis gyvena visavertį gyvenimą. Priklausomai nuo būklės skiriami silpnesni arba stipresni imunitetą slopinantys, hormoniniai bei kiti vaistai.
„Anksčiau sergančioms vilklige moterims netgi buvo rekomenduojama atsisakyti gimdymo. Tačiau dabar draudimų jau neliko – liga kontroliuojama, gydymo galimybių daugėja. Aišku, nėštumo metu reikia dažniau bendrauti su medikais“, – pastebėjo D.Miltinienė.
Vizitinė kortelė – bėrimas
Vilkligę pastebėti nėra paprasta. Ji neturi ryškių specifinių simptomų, o šeimos gydytojai retai su šia liga retai susiduria, žmonės apie ją mažai žino.
„Būdingiausias simptomas – vadinamasis plaštakės formos bėrimas veido srityje. Dažniausiai pabuvus saulėje jis atsiranda ant nosies ir skruostų. Gali išberti ir kaklą, krūtinę, rankas. Sergantieji vilklige dažniausiai yra labai jautrūs saulės spinduliams, kurių reikia saugotis“, – sakė gydytoja reumatologė.
Tačiau sergant bėrimo gali ir nebūti. Kiti simptomai panašūs į įvairių ligų požymius: sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas, nuovargis, padidėjęs plaukų slinkimas, odos pažeidimas, gali atsirasti opelės burnoje ir kt. Norint diagnozuoti ligą reikia atlikti imunologinius tyrimus. Tačiau pirmiausia galima atkreipti dėmesį į galimus pokyčius bendrajame kraujo tyrime.
Apie priežastis spėlioja
Medikai iki šiol tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių susergama sistemine raudonąja vilklige. Manoma, kad įtakos turi paveldimumas. Ligą, matyt, gali sukelti virusinės infekcijos, kontaktas su stipriomis cheminėmis medžiagomis, nėštumas bei gimdymas, labai stiprus nudegimas saulėje.
„Kai kurie veiksniai gali „užvesti“ autoimuninius mechanizmus, o po to liga pati save palaiko. Nuo to garantuotai nėra apsaugotas nė vienas žmogus“, – sakė D.Miltinienė.
Tarp kitko
Sistemine raudonąja vilklige moterys serga 10–12 kartų dažniau nei vyrai.
Lietuvoje ši liga diagnozuota apie 400 žmonių.
