Metas prisikasti lietuviško ženšenio – vyrams tai tikras lobis

Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą. Taip pat stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą. Sakoma, kad vyrai, gerdami tik kiaulpienės šaknų kavą ir kas rytą valgydami lapų salotas, niekada neprarastų vyriškumo.

„Kiaulpienė yra tikrai labai vertingas augalas ir per mažai pas mus vertinamas. Visko, ko turi turime per daug, nemokame vertinti,- sako žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. - Dabar toks laikas, kada kiaulpienės jau skleidžia lapus, o šaknys yra jaunos ir labai vešlios, minkštos. Jų labai daug daržuose, tai reikėtų jas visas susirinkti. Iškasus nuplauti, nupjauti lapus, juos padėti džiovinti, o pačius jauniausius – salotoms. Senesni lapai puikiai tiks arbatai žiemai.“

Šaknis žolininkė pataria pasiruošti kavai arba arbatai. Jas reikia nuplauti, pamirkyti kelias minutes vandenyje ir gerai nušveisti šepetėliu. Pašalinti pačias smulkiausias šakneles ir apdžiovinti, kad būtų sausos. Tada suskaldyti išilgai arba susipjaustyti griežinėliais ir susidžiovinti. „Bus labai geras dalykas skrandžiui, kepenims ir kasai. Galima virti arbatą ir paskui suvalgyti, galima susimalti ir gerti arbatą, galima tuos miltelius vienus užsigerti vandeniu“,- rekomenduoja J. Balvočiūtė.

Iš kiaulpienės šaknų žmonės įvairiose tautose galimdavo kavą, nes ši yra malonaus kvapo ir skonio.
Sužiovintas šaknis lengvai paskrudinkite, svarbu ne per daug, kad nebūtų visiškai juoda, ir turėsite labai skanią kavą. „Kiaulpienės turi daug kalio, labai sveika širdžiai ir visos medžiagos labai padeda kepenims, kasai ir virškinimui. Tik kas turi padidėjusį rūgštingumą, reiktų atsargiai naudoti. Kas turi normalų ar sumažėjusį rūgštingumą, tiems yra labai gerai“,- sako specialistė.

Kiaulpienės šaknyse esantis kartumynas stipriai veikia kepenis, gerina tulžies latakų tonusą, tulžies išsiskyrimą, saugo nuo akmenligės. Preparatas ruošiamas taip: du valgomuosius šaukštus smulkintos šaknies užpilti dviem stiklinėmis šalto vandens, 2-3 valandas pamirkyti ir tame pačiame vandenyje apie 15 min. pavirti ant mažos ugnies. Nukošti ir tokį nuovirą gerti po valgomąjį šaukštą šešis kartus per dieną 20 min. prieš valgį ir pavalgius po 20 min.

Galima pasidaryti ir sveikatinantį mišinį. Žalias ką tik išrautas šaknis nuplauti, sumalti mėsmale ir sumaišyti su medum, paskui pridėti česnako. Imti vieną dalį pienių šaknų, vieną dalį medaus ir trečdalį šio gauto kiekio – česnako. Palaikyti sandariai uždarytame stiklainyje 2-3 dienas. Per tą laiką medus ištirps. Pakvėpuokime atidarę stiklainį pakaitom pro atskiras šnerves (pro abi šnerves kartu - negalima nei pūsti, nei traukti). O pats sirupas vartojamas po šaukštelį tris kartus per dieną norint išvalyti kraujagysles ir bronchus. Pusę litro šio ruošinio galima suvartoti per tris mėnesius.

Kiaulpienių šaknys taip pat rekomenduojamos esant mažakraujystei. Arbatinis šaukštelis smulkintų pienės šaknų užpilamas stikline virinto vandens, visa tai paliekama valandai nusistovėti, po to perkošiama ir vartojama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną valgio metu.

Kiaulpienė turtinga ir antioksidantais, saugančiais organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat teigiamai veikia druskos ir skysčių apykaitą organizme. Liaudies medicinoje vartojami ekstraktai, trauktinės ir užpilai, gaminami iš kiaulpienių šaknų. Jais gydomos kasos, skydliaukės ligos, limfmazgių uždegimai, įvairūs bėrimai. Tai seniai liaudyje pripažinta priemonė, padedanti šalinti karpas, strazdanas, pigmentines dėmes ir kitus odos defektus. Ant karpos ar pigmentinės dėmės užtepama šiek tiek pienės sulčių ir po pusvalandžio nuplaunama.

Jaunus kiaulpienų lapelius J. Balvočiūtė pataria naudoti salotoms. Kad nebūtų kartūs, juos reiktų 15 minučių pamirkyti sūriame vandenyje. Prancūzai kiaulpienes augina specialiai salotoms, o kad nebūtų karčios, apiberia storu durpių sluoksniu Negaudami saulės, lapeliai išlieka balti ir nebūna kartūs. Tačiau truputis kartumo skonio tikrai nepagadina, todėl net ir senesnius kiaulpienių lapelius galima dėti į pavasarinių žolių kokteilį kartu su garšvom, dilgėlėm ir prieskoninėm žolelėm.

Kiaulpienės žiedai, anot žolininkės, taip pat yra labai vertingi, turi visokių vitaminų ir labai gerai virškinimui. „Jie geriausi švieži, besiskleidžiantys, bet džiovinimui nelabai tinka. O iš šviežių žiedų žmonės yra sukūrę daug receptų, ir sirupą verda, ir medų, vyną gamina. Be abejo, tinka salotoms, galima ir šiaip suvalgyti po kokius 5 žiedus kasdien, kol jie žydi ir pagerinti kepenų, kasos, kitų organų darbą.“