„Išėjau į motinystės atostogas. Savaitę ramiai pabuvau namuose ir nuvykau pas gydytojus, nors dar ir nereikėjo, pasitikrinti sveikatos. Pamatavus kraujo spaudimą, šis buvo labai aukštas. Gydytoja iš karto išrašė siuntimą į Kauno klinikas“, - po gimdymo praėjus keturioms paroms pasakojo sūnelio susilaukusi G.Raulinaitienė.
Moteris supanikavo, išgirdusi preeklampsijos diagnozę. Nors apie ją informacijos neturėjo, gydytojai įspėjo, kad ši liga - rimta ir klastinga. „Nežinai, gimdysi ar ne, - būseną gulint ligoninėje apibūdino moteris. – Sunku buvo ir psichologiškai. Laukiau, kol pagimdysiu. Tai - antrasis mano nėštumas. Pirmą kartą jokių problemų neturėjau, tad neįsivaizdavau, jog galėtų nutikti kas nors blogo. Net pakilus kraujo spaudimui jaučiausi gerai. Manęs klausė, ar nesvaigsta galva. Bet aš į Kauną netgi pati atvažiavau mašina. Gal tik buvo neįprasta, kad šiek tiek traukė į miegą“, - prisimena moteris.
Laimei, Gretai gimė sveikas berniukas. Visos sveikatos negandos liko už nugaros. Tiesa, kurį laiką pacientei dar teks vartoti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo.
„Gydytojai sakė, kad mano kraujo spaudimas netrukus turėtų susitvarkyti. Daugiausiai sėkmės būtent ir lėmė medikų profesionalumas, nes jie dažnai ateidavo manęs apžiūrėti ir paguosti. Iš pradžių buvo ir ašarų. Negalėjau suprasti, kas vyksta ir kas laukia ateityje. Dabar esu rami“, - sakė dviejų vaikų mama.
Apie preeklampsiją pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Regina Mačiulevičienė.
- Ar preeklampsija gali signalizuoti apie tai, jog vaikelio laukianti moteris nepakankamai rūpinasi sveikata?
- Preeklampsija – tai liga, pasireiškianti nėščioms moterims arterinio kraujospūdžio pakilimu ir baltymo atsiradimu šlapime. Apie septyniasdešimt penkis procentus sergančiųjų - jaunos, pirmą kartą gimdančios moterys.
Preeklampsijos priežastys nėra galutinai išaiškintos. O kai nėra aiškios priežasties, profilaktikos galimybės itin ribotos.
Suprantama, kiekviena nėščioji, kaip ir bet kuri moteris, turi taisyklingai maitintis, pakankamai judėti. Fizinis aktyvumas nėštumo metu moters savijautą, nėščiosios ir vaisiaus sveikatos būklę.
Tačiau, kaip minėjau, nėra galutinai išaiškinta preeklampsijos priežastis, dėl ko sveikai nėščiai moteriai pradeda kilti arterinis kraujospūdis. Tačiau yra nustatyti rizikos veiksniai, kuomet galima iš anksto prognozuoti, kad šiai moteriai yra didesnė tikimybė, jog nėštumo metu jai pradės kilti arterinis kraujospūdis ir formuotis preeklampsija.
- Kokius rizikos veiksnius reikėtų įsiminti nėščiosioms, ypač nėštumą planuojančioms moterims?
- Dideli rizikos veiksniai ir tikimybė, kad preeklampsija pasikartos yra tuomet, kai ankstesnio nėštumo metu moteris sirgo sunkia preeklampsijos forma, dėl kurios reikėjo anksčiau užbaigti nėštumą. Kuomet pacientė pagimdė labai mažo svorio naujagimį, buvo placentos atšoka, netgi vaisiaus žūtis gimdoje - tai jau didelė rizika. Tuomet moteris dar prieš pastodama turėtų konsultuotis su akušeriu ginekologu dėl profilaktinio gydymo skyrimo, kad ši situacija nepasikartotų.
Esant pirmam nėštumui, preeklampsijos rizika išauga, kai moteris yra labai jauno amžiaus, nepilnametė arba vyresnė negu keturiasdešimties metų, kai yra dideli tarpai tarp nėštumų – didesni nei dešimt metų. Kai mama arba sesuo yra sirgusios nėštumo metu hipertenzija, kai yra daugiavaisis nėštumas - moteris nešioja dvynukus ar trynukus. Taip pat jau yra įrodyta, kad jeigu moteris yra nutukusi, - jos kūno masės indeksas yra didesnis nei trisdešimt penki, - irgi ženkliai išauga preeklampsijos rizika.
Cukrinis diabetas, jeigu iki nėštumo sergančiosios kraujospūdis buvo padidėjęs, įvairios lėtinės inkstų ligos taip pat padidina riziką.
Kitas svarbus momentas – pakankamas kalcio kiekis moters organizme ir maisto produktuose. Jeigu jo trūksta, papildomai skiriame kalcio preparatų.
- Kokie yra pirmieji šios ligos simptomai?
- Pirmieji požymiai – galvos skausmas, regėjimo sutrikimai. Kartais liga pradeda pasireikšti ir skausmais duobutės srityje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku. Labai svarbus požymis - viso kūno pabrinkimai. Įprasta, kad nėščioms moterims vakarais pabrinksta kojos, tačiau rytais pabrinkimai būna atslūgę.
Nėščiosioms reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu pabrinkimai neatslūgsta po nakties, pastebimi labai greitai atsirandantys pabrinkimai veido, rankų, kojų, pilvo srityse.
Gali ir nebūti galvos skausmų. Tai moteris suklaidina. Jos galvoja, kad tai su virškinimo sutrikimais susiję nusiskundimai. Bando pačios gydytis, gerti arbatas, šildyti skrandžio sritį. Joms nešauna į galvą, kad nėščiai moteriai šie simptomai – padidėjusio arterinio kraujospūdžio pasekmė. Gydytojas akušeris ginekologas visą laiką turi moteriai išaiškinti šiuos simptomus, kad ji žinotų, jog tai yra rimti nusiskundimai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
- Kokios gali būti pakilusio kraujospūdžio pasekmės?
- Skaudžiausiai baigiasi tokie atvejai, kai liga progresuoja ir atsiranda kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas, ir tie pakitimai yra negrįžtami.
Jeigu laiku nebus taikytas gydymas, esant labai dideliam kraujospūdžiui, gali moteriai atsirasti ir vadinamieji eklampsijos priepuoliai. Jie pavojingi tuo, kad stipriai pakilus arteriniam kraujospūdžiui gali atsirasti kraujosruvos smegenyse. Stiprus arterinio kraujospūdžio pakilimas pavojingas ir vaisiui, nes gali atšokti placenta.
Mano minėtos grėsmingos komplikacijos atsitinka ypač retai, kai moteris nelanko moterų konsultacijos ir atvažiuoja pas mus kraštutinai sunkios būklės. Tačiau jeigu moteris nėštumo metu lankosi pas medikus, liga sukontroliuojama.
Visą laiką pravartu nėščiai moteriai, ypač ilgesnį laiką laukiant kito vizito pas gydytoją, pasimatuoti arterinį kraujospūdį vienąkart per savaitę arba bent kas dvi savaites. Dažnai moteris neįsivaizduoja, kad pats nėštumas gali sukelti arterinio kraujospūdžio padidėjimą.
