Todėl maisto produktų sudėtį tiriantys mokslininkai pataria užrašus etiketėse skaityti atidžiau, ypač – konditerijos gaminių.
Pasak specialistų, transriebalai priskiriami pavojingiausiems riebalams. Maža to, jie turi didelės įtakos įvairių ligų susiformavimui. Šių riebalų rūgštys aptinkamos hidrintuose riebaluose, gamintojų pamėgtuose dėl mažos kainos. Mūsų šalyje parduodamų maisto produktų etiketėse nurodoma, jeigu hidrintų riebalų yra jų sudėtyje, tačiau tikslių jų kiekių nėra.
Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad maisto produkto sudėtyje esantys hidrinti (ar iš dalies hidrinti) riebalai turi būti paženklinti, tačiau nurodyti transriebalų kiekio kol kas neprivaloma.
Prieš kelerius metus išleistame reglamente dėl maisto pateikimo vartotojams buvo siūloma etiketėse žymėti transriebalų kiekį, bet šis ketinimas nebuvo patvirtintas.Tiesa, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, JAV, reikalavimą juos ženklinti vis dėlto įsivedė.
Be to, Danija pirmoji pradėjo riboti transriebalų kiekį maiste iki 2 g šimtui gramų aliejaus ar riebalų. Tokį pat žingsnį žengė Austrija ir Vengrija, o nuo kitų metų transriebalų kiekį maiste ribos ir Latvija.
Pasak specialistų, sumažinus transriebalų vartojimą iki 2 proc. paros energinės vertės rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 25 proc. Be to, įvedus apribojimus, nustačius rekomenduojamus kiekius bei šviečiant visuomenę, transriebalų suvartojimas ES šalyse mažėja.
