– Pasaulis kovoja su antsvorio problemomis. O kaip sekasi lietuviams?
– Lietuva – ne išimtis. Mes negyvename izoliuotoje erdvėje, taigi tos pačios problemos yra atėjusios ir į Lietuvą, jos – gana universalios.
Turime nepamiršti, kad didžioji dalis – maždaug 70 procentų – mūsų gyventojų turi genetiškai, istoriškai susiklosčiusią medžiagų apykaitą, kuomet yra linkę kaupti perteklinę energiją. Net ir nedideli pertekliai, kurie susisumuoja, nuosekliai kartojasi ir nesudeginami tinkamai, kaupiasi organizme.
Dar daugiau pasakysiu: tam tikra prasme tai persiduoda ir palikuonims. Ne vien tik per panašius gyvenimo įpročius šeimoje, tai yra, nuo suaugusiųjų pereina vaikams, bet turime duomenų, kad dar negimusiam vaisiui jau gali persiduoti ankstyvieji pakitimai.
– Negi blogi įpročiai gali būti paveldimi dar įsčiose?
– Iš tikrųjų, toks požiūris egzistuoja ir eksperimentiniai darbai tai patvirtina. Galbūt trūksta išsamesnių klinikinių tyrimų, kurie įrodytų, kad toks poveikis ne tiek genetiškai determinuotas, o ateinantis tiesiog iš aplinkos – šiuo atveju svarbus mamos mitybos režimas, galintis turėti įtakos vaisiui.
– Dabar madinga sakyti, kad valgau mažai ir visą kaltę versti išbalansuotam organizmui, ne taip veikiančiai hormoninei sistemai...
– Pasakymas „valgau mažai“ ne visada atspindi realybę. Kartais tai galbūt suprantama kaip retas valgymas, kuris nėra pati geriausia išeitis. Pavyzdžiui, sumo imtynininkai, kad galėtų profesionaliai kovoti ringe (o jiems reikia turėti daug masės), specialiai auginasi svorį ir valgo du kartus per dieną, bet labai kaloringai ir gausiai. Taigi retas, bet gausus valgymas, didina kūno masę.
Kita vertus, yra žmonių, kurie galbūt valgo neribodami savęs, tačiau neturi antsvorio, kategorija. Jų medžiagų apykaita nemaža dalimi nulemta ir genetinių faktorių.
– Kiek yra tokių laimingųjų?
– Apie 30 procentų. Bet ir jie, atsidūrę „palankiose“ sąlygose, jeigu ignoruotų ir stengtųsi piktnaudžiauti įvairiais maisto produktais, įgytų kūno masės perteklių.
Mūsų civilizacija, netgi atrodytų, tokie paprasti dalykai kaip televizoriaus pultelis ar mobilusis telefonas, taupo ne tik mūsų laiką, bet ir kalorijas.
Vadinasi, mes mažiau judame naudodamiesi šiais civilizacijos laimėjimais.
Judėjimas ir aktyvi veikla tikrai labai teigiamai veikia mūsų organizmą. Jau dabar yra daug duomenų, kad atsiradęs riebalinio audinio perteklius ne tik balastas organizmui, kurį visąlaik reikia nešioti su savimi, bet ir įvairių medžiagų, kurios ilgainiui nualina organizmą, šaltinis.
– Kokias endokrinologines problemas sukelia antsvoris?
– Antsvoris gana tokia, vadinkime, globali problema. Pirmiausiai su juo yra susijęs gliukozės apykaitos pablogėjimas, reiškia, insulino, kasos veiklos sutrikimai, vedantys į antro tipo cukrinį diabetą, sergamumas kuriuo nuosekliai auga.
Šis augimas – viena globalesnių nutukimo arba antsvorio sukeliamų endokrininių problemų. Aišku, ir sąnariai, ir sergamumas vėžiu didesnis tarp šios kategorijos žmonių.
– Dėl kokių sveikatos problemų pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją endokrinologą?
– Tarp dažniausiai pasitaikančių vyrauja skydliaukės ligos, kurios taip pat gali pasireikšti turint antsvorio arba nutukimą. Skydliaukė tuomet dirba nepakankamai: gaminama per mažai hormonų, lėtėja medžiagų apykaita, žmogus tampa vangesnis, mažiau juda ir, žinoma, linkęs į antsvorį.
Kartais netgi turi įsijungti chirurgai, kuriems, nesant kitų efektyvių nutukimo gydymo priemonių ir išsėmus visas galimybes, tenka įsikišti radikaliai: į skrandį įvesti ir juostas, ir balionėlius, ir kitas priemones, kurios neleistų absorbuotis medžiagoms ir jas nušuntuotų toliau į žarnyną. Arba tiesiog nukirpti skrandžio ir žarnyno dalį.
Šis bariatrinės chirurgijos metodas jau daug metų pripažintas kaip vienas diabeto gydymo metodų tokiai kategorijai pacientų. Deja, efektyvių farmakologinių priemonių nutukimui gydyti, galima sakyti, neturime. Tačiau įprastinės priemonės – mitybos režimo ir fizinio efektyvumo reguliavimas – kartais duoda maksimaliausią efektą, todėl jos galėtų įgauti didesnį pritaikymą, ypač žiūrint į mūsų jaunąją kartą, kuriai trūksta fizinio aktyvumo.
– Turbūt jūsų šeimoje mitybos problemų nekyla?
– Na, negyvename izoliuotoje visuomenėje, tad pranašas ne visada gali būti. (Juokiasi.) Stengiamės, kiek įmanoma, žiūrėti, kad ir maistas būtų kokybiškesnis, ir greitojo maisto, kuris yra nesveikas, privengiame. Bet, kaip ir sakiau, esame lietuviai...
